Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    2020 m. rugpjūčio 01 - 02 (Šeštadienis - Sekmadienis, 2 d.)
  • Kaina :
    144 Eur
  • Neįskaičiuota :
    bilietai į lankomus objektus, maitinimas (išskyrus pusryčius).
  • Grupės dydis :
    iki 34 žmonių
  • Transportas :
    kelionė autobusu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus

1 diena. VILNIUS – BASAKOJŲ TAKAS – JŪRMALA – RYGA

Šįkart atidžiau žvilgtelėsime į Jūrmalą ir jos apylinkes, supažindindami su išskirtiniais gamtos ir kultūros paveldo objektais bei įdomesniais šių apylinkių istorijos tarpsniais, o tuo pat metu šią pažintį paįvairinsime aktyvesniu poilsiu gamtoje.

07.00 val. išvykstame iš Vilniaus. Apie 12.00 val. pasiekiame Jūrmalą, papietaujame (neįskaičiuota į kelionės kainą). Maždaug už 30 kilometrų nuo šio kurorto yra įsikūrusi poilsio bazė „Valguma Pasaule“, kur leidžiamės/pasineriame į nedidelį žygį-sveikatingumo ritualą pirmuoju Baltijos šalyse Basakojų taku (2,6 km). Šiltuoju metų laiku čia siūloma atpalaiduoti savo pėdas nuo avalynės gniaužtų ir leisti joms pajusti pačių įvairiausių paviršių, žingsniuojant per akmenis, medį, šiaudų stagarus, kankorėžius, klampų purvą, upelį ir kt.

Grįžtame į Jūrmalą, kur mus pasitinka vietinis gidas, pasirengęs papasakoti apie išskirtinę Jūrmalos medinę architektūrą. Vaikštant šio kurorto gatvėmis negalima nepastebėti žavingų medinių namų su dekoratyviniais bokšteliais, verandomis, gausiai raižiniais puoštais langų rėmais, fasadais ir stogais. Mediena, kaip statybinė medžiaga vasarnamiams, buvo pasirinkta dar XIX amžiaus viduryje, kuomet poilsiautojai pradėjo bėgti iš miestų į Jūrmalą atsipalaiduoti. Ypatinga medienos estetika tuomet įkūnijo neoklasikinį, Art Nouveau stilius bei nacionalinius romantinius tos epochos motyvus. Pastatus daugiausia kūrė Baltijos vokiečių, latvių architektai, taip pat yra Rusijos, Suomijos ir kitų architektų darbų. Šiandien ilgai gyvuojančias medinių vasarnamių architektūros tradicijas tęsia naujojo funkcionalizmo stiliaus pastatai.

Vakarop, oro sąlygoms leidžiant – palydime saulę prie jūros.

Keliaujame į Rygą nakvynei. Pagal galimybes – pasivaikščiojimas po Rygos senamiestį.

Nakvynė viešbutyje Rygoje.

2 diena. RYGA – KEMERIŲ NACIONALINIS PARKAS – JŪRMALA – KEMERI KURORTAS – DZINTARI APŽVALGOS BOKŠTAS – VILNIUS

Pusryčiai.

Atvykstame į Kemerių nacionalinį parką, įsteigtą 1997 metais šalia Jūrmalos ir 50 km iki sostinės Rygos. Sieringi parko mineraliniai vandenys, kurie formuojasi po Kemerių apylinkės pelkėmis, trykšta daugiau kaip trimis dešimtimis šaltinių. Liaudies medicinoje šie šaltiniai gydytojams buvo žinomi jau XVIII a. II p. – XIX a. prad., kai čia gydymo tikslais ėmė lankytis Kuršo aukštuomenė. Ligonius priimdavo vietos eiguliai, kurių namuose būdavo įrengtos iš pelkių šaltinių atvesto gydomojo vandens vonios. Su vieno iš eigulių - Kemerio - vardu susijęs ir pelkės, o nuo 1838 m. - ir kurorto, pavadinimas.

Vykstame prie Didžiojo Kemerių raisto liepto, kuriuo vingiuojame po šią vaizdingą aukštapelkę, nusėtą žaliomis pušaitėmis, akivarais, tamsiais ežerėliais, nosį aitrins laukinių rozmarinų kvapai, tolumoje gal išgirsime jauniklius praauginusių gervių trimitų. Nenuostabu, kad dėl savo ypatingo grožio Didysis Kemerių raisto takas yra tapęs Latvijos fotografų mėgstama fotografavimo vieta neatsižvelgiant į tai, koks metų laikas ar oras. Lieptas turi du žiedus: didįjį (3,4 km) ir mažąjį (1,4 km). Pasirinkę tumpąjį, greitai įveiksite tiltukais, o nuėję ilgąjį, turėsite galimybę pasidairyti po pelkės kraštovaizdį iš apžvalgos aikštelės.

Sukame atgal į Jūrmalą. Pietūs (neįskaičiuota į kelionės kainą).

Keliaujame į buvusį Kemerių miestą, nuo 1959 m. prijungtą prie Jūrmalos. Čia mūsų lauks pažintis su apleisto Kemerių kurorto reliktais. Kaip minėta, Kemeriai jau iš pradžių formavosi kaip balneologinis kurortas, įsteigtas ir ypač išpopuliarėjęs Rusijos imperijos laikotarpiu. Tai liudija faktas, kad 1912 m. buvo atidaryta tiesioginė geležinkelio linija Kemeriai – Maskva. Savo gydomaisiais mineraliniais vandenimis ir purvu šis kurortas padėjo susigrąžinti sveikatą šimtams tūkstančių žmonių. Pirmojo pasaulinio karo metais netoli Kemerių vyko aktyvūs karo veiksmai, kurortas buvo nuniokotas, bet gana greitai atkurtas ir itin pamėgtas rygiečių. Latvijos Respublikos laikotarpiu čia pastatyta speciali maudykla, skirta purvo vonioms su mechaniniu karšto purvo tiekimu ir panaudoto purvo siurbimui atgal į pelkę, taip pat 42 m aukščio vandens bokštas su apžvalgos aikštele ir įspūdingiausias Kemeriuose – viešbutis „Kemeri“, kitaip dar vadintas „Baltuoju laivu“ ar „Baltąja pilimi“ (archit. Eižensas Laube). Sovietmečiu kurortas dar labiau išaugo, kaip ypatingos svarbos kurortinis objektas SSSR. Tačiau klestėjimo periodas baigėsi 1990 m., kai ekonominė padėtis pasikeitė atkūrus Latvijos nepriklausomybę. Pasivaikštome po buvusį Kemerių kurortą, prisimindami jo kūrimosi istoriją, klestėjimo ir nuosmukio laikus, apžiūrėdami jau minėtus - viešbutį „Kemeri“ ir greta esantį vandens bokštą, aplankydami vieną seniausių ir didžiausių už Rygos ribų - Kemerių kurorto parką, kurį kerta gausybė pasivaikčiojimo takelių (bendras ilgis - net 15 km), o pro teritoriją vingiuoja nedidelė Versupitės upėlė su kadais poilsiautojų mėgta vieta – dirbtine meilės salele, stabtelime prie sieringo vandens paviljono ir šaltinio „Mažasis driežas“, nuvykstame prie Kemerių geležinkelio stoties, per kurią šį kurortą pasiekdavo daugybė poilsiautojų, akies krašteliu dirstelime į apleistą didžiausią sanatoriją Kemeriuose, pavadinimu „Liva“, kur vienu metu galėjo apsistoti 1200 lankytojų, o iš paskutinio 11 aukšto poilsiatojai turėjo galimybę gėrėtis kerinčiu panoraminiu vaizdu, siekiančiu Baltijos jūrą.

Baigdami dienos programą dar sustojame pasigrožėti apylinkių vaizdais nuo Dzintari apžvalgos bokšto (33,5 m aukščio). Jame įrengtos 12 apžvalgos platformų išsiskiria savo panoramų platumu – matysime Baltijos jūrą, Rygos radijo ir TV bokštą ir kt.