Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    2020 m. liepos 25 - 26 (Šeštadienis - Sekmadienis, 2 d.)
  • Kaina :
    139 Eur
  • Grupės dydis :
    iki 36 žmonių
  • Transportas :
    kelionė autobusu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus

Tai kelionė apie dingusį Padauguvio pasaulį… Apie istorines lyvių, vėliau vokiečių užkariautas jų gyvenvietes ir miestus… Apie neatpažįstamai Padauguvį pakeitusią hidroelektrinę… Apie nugrimzdusį Padauguvio gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį… Apie žmonių gyvenimus ir jų nūdieną po šios galingos upės užtvenkimo...

1 diena. VILNIUS – PLIAVINŲ HES  – KUOKNESĖ – IKŠKILĖ – RYGA

Pliavinų hidroelektrinė. Savo laiku Pliavinų gyvenvietė buvo sielininkų ir valtininkų pamėgta apsistojimo vieta. 1966 m. per palyginti trumpą laiką (5 metus) čia iškilo galingiausia hidroelektrinė Latvijoje ir visose Baltijos valstybėse.  Vykdami pastebėsime, kad čia, kaip  ir kituose miesteliuose, jaučiamas hidroelektrinės užtvenkimas. Virš vandens kai kur dar matosi uolėtos salelės – kadaise buvę Dauguvos pakrantės skardžiai. Lankome Pliavinų hidroelektrinės – didžiausios elektros energijos gamintojos Latvijoje – muziejų. Ekskursijos metu išgirstame gamyklos statybos ir čia dirbusių žmonių istoriją, susipažįstame su dokumentais, nuotraukomis, apžiūrime naro kostiumą, kurie pasakoja apie  hikroelektrinės rekonstrukciją ir funkcinius dalykus.

Pietūs (neįskaičiuota į kelionės kainą).

Kuoknesė – vienas gražiausių Padauguvio miestų, išsiskiriantis ne tik savo gamtovaizdžiu, bet ir gausiu istoriniu palikimu. Kadais ant aukštos dolomito kalvos čia stūksojo medinė latgalių pilis, kurią vėliau šiose apylinkėse pasirodęs vokiečių ordinas perstatė į mūrinę. Pilis buvo gerai įtvirtinta ir sunkiai paimama. Išaugus gyventojų skaičiui, Kuoknesė gavo miesto teises, o dėl ypatingos strateginės padėties netrukus tapo Hanzos pirklių sąjungos nare. Deja, Šiaurės karo metu tvirtovė buvo susprogdinta ir daugiau nebeatstatyta. Iki 1966 m. pilies griuvėsiai dar stovėjo kalvos viršūnėje, bet užpildant Pliavinių HE vandens talpyklą, piliakalnis nugrizdo, o kartu su juo – ir istorinis Kuoknesės kraštovaizdis.

Plaukimas vikingų laivu Dauguva (1 val. trukmės). Pirmiausia keliaujame prie Koknesės pilies. Jeigu vandens lygis bus nuslūgęs iki minimumo, išvysime išnirusius pilies sienų pamatus ir stačius akmeningus Dauguvos senvagės krantus. Toliau plaukiame iki „Likimo sodo“ – parko-monumento, sukurto minint Latvijos valstybės šimtmetį. Anot idėjos autorių, jo paskirtis - atminti visus per XX a. negandas prarastus Latvijos gyventojus.

Pasigrožėje Koknese iš laivo denio, dar nuvykstame prie pilies. Pasivaikštome greta esančiame parke, kur dar nuo švedų laikų likę apvaliųjų kryžių, ketaus patrankų, Kuoknesės dvaro griuvėsių, gausu skulptūrų. Taip pat aplankome XVII a. liuteronų bažnyčią, kurios pastorius pirmasis išvertė Bibliją į latvių kalbą.

Vakarop pasiekiame Ikškilę - pirmąją istorinę Livonijos (Latvijos) sostinę ir vieną seniausių miestų Latvijos teritorijoje. Būtent čia, veikiant krikščioniškoms Europos tradicijoms, pagoniška Latvijos kultūra užleido vietą krikščioniškajai kultūrai. Ikškilė tapo vienu pirmųjų vokiečių kryžiuočių paramos punktų Baltijos regione. 1185 m. šioje gyvenvietėje, ant stataus Dauguvos skardžio, buvo pastatyta gerai įtvirtinta mūrinė Livonijos vyskupo Meinardo pilis su bažnyčia. Vėlesnių karų metu kompleksas sunaikintas, o pastačius Rygos HE, Dauguvos vandens lygis pakilo taip, jog konservuoti bažnyčios griuvėsiai liko dunksoti saloje, vidury upės. Iš tolo pasigrožime bažnyčios likučiais Šv. Meinardo saloje (jeigu pasiseks, sumažėjus HES baseino lygiui, čia galėsime patekti pėstute buvusiu bažnyčios keliu).

Atvykstame į Rygą. Nakvynė viešbutyje. 

2 diena. RYGA – DOLĖS SALA – SALASPILIS – KRUSTPILIS – JEKABPILIS – VILNIUS

Pusryčiai.

Dolės sala. Dolės salos gamtos parke lankome Dauguvos upės muziejų  - vienintelį upės istorijai skirtą muziejų Baltijoje. Buvusio dvaro pastatuose išsamiai supažindinama su didžiausios Latvijos upės istorija, pirmosiomis akmens amžiaus gyvenvietėmis jos pakrantėse, atskleidžiama, kaip atrodė Dauguvos slėniai prieš HES kaskados suformavimą ir po jo.

Vos už kelių kilometrų – Salaspilis – kita viena seniausių gyvenviečių Latvijos teritorijoje. Iki pat XX a. ši gyvenvietė vadinta Kirchholmu. Mūsų ir Europos istorijoje vietovė gerai žinoma dėl Salaspilio mūšio, kuomet šiose apylinkėse 1605 m.  per Abiejų Tautų Respublikos (ATR) karą su Švedija dėl Livonijos, vadovaujant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didžiajam etmonui J.K. Chodkevičiui, ~4000 karių beturinti LDK kariuomenė susirėmė su daugiau nei triskart didesne (~14 000) Švedijos kariuomene ir pasiekė įspūdingą pergalę, kuri laikoma viena didžiausių ATR istorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu Salaspilis mena skaudžius įvykius, čia veikė nacių įkurta koncentracijos stovykla. Lankome XIV a. dešiniajame Dauguvos krante pastatytos Salaspilio Šv. Jurgio bažnyčios liekanas. Pasakojama, kad per Salaspilio mūšį, prasidėjus paniškam švedų armijos bėgimui, dalis karių nesėkmingai bandė slėptis šioje šventovėje. Mūšio metu bažnyčia buvo sugriauta, bet vėliau atstatyta J. K. Chodkevičiaus lėšomis kaip padėka Dievui už sunkiai iškovotą pergalę. Taip pat apsilankymo Salaspilyje metu apžiūrime didingą Salaspilio memorialą buv.  koncentracijos stovyklos vietoje ir, be abejo, neaplenkiame čia įsikūrusio Latvijos nacionalinio botanikos sodo – didžiausio botanikos sodo Baltijos šalyse.

Pietūs (neįskaičiuota į kelionės kainą).

Toliau mūsų kelias veda į senąjį Krustpilį, šaltiniuose paminėtą 1237 m., kai Rygos vyskupas čia pasistatė pilį (Kreutzburg; pavadinimas kilo nuo kryžiškai suformuotų patalpų). Pilis, kurioje ilgus amžius viešpatavo Korfų giminė, išliko iki šių dienų. Pervažiavę tiltu per Dauguvą, kairiajame jos krante randame Jekabpilį, 1670 m. įkurtą Kuršo kunigaikščio Jokūbo (latv. Jekabs) buvusioje sėlių genties teritorijoje. Nuo 1962 m. Krustpilis ir Jekabpilis – vienas miestas, vadinamas Jekabpiliu. Tais metais miestą sujungė atstatytas tiltas per Dauguvą, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriautas. Lankome Krustpilio pilį, kuriame veikia Jekabpilio istorijos muziejus, pasivaikštome Jekabpilio senamiesčiu, pasidairome po įvarių konfesijų bažnyčias – čia pamatysime liuteronų, sentikių, Romos katalikų, baptistų, unitų ir ortodoksų maldos namų.

Vakare, apie 23.00 val. grįžtame į Vilnių.