LITERATŪRINĖ ŽEMAITIJA: M. VALANČIAUS KLĖTELĖ NASRĖNUOSE, ŽEMAITĖS GIMTINĖ – BUKANTĖS DVARELIS, V. MAČERNIO GIMTOJI ŠARNELĖ IR JO VARDO MUZIEJUS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOJE, UŠNĖNAI, VARNIAI, TELŠIAI, ŠATEIKIAI, PAKUTUVĖNŲ VIENUOLYNAS

Dionizas Poška, Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Maironis, Žemaitė, Vytautas Mačernis, Marcelijus Martinaitis, Romuldas Granauskas, Viktorija Daujotytė... - tai tik saujelė Žemaitijos rašytojų, be kurių jau nebeįsivaizduojame visapusiško lietuvių literatūros „paveikslo“. Aprėpti šio regiono literatų indėlį vienos kelionės metu būtų neįmanoma, tadėl siūlome gilesnę pažintį su trimis iškiliais XIX-XX a. Žemaitijos rašytojais – Motiejumi Valančiumi, Žemaite ir Vytautu Mačerniu, skirtingus gyvenamuoju laikotarpiu, pasaulėžiūra, bet jungiamus tos pačios kūrybinės erdvės... Ėmęsi pluksnos ganėtinai vėlai, tiek Motiejus Valančius, tiek Žemaitė, savo kūryba davė pradžią realizmo srovei lietuvių literatūroje, meistriškai „tapė“ to meto Lietuvos kaimuose ir miesteliuose gyvenančių žmonių portretus, santykius, buitį, papročius, kasdienius įvykius, tuo tarpu poetas Vytautas Mačernis – vienas jauniausių lietuvių literatūros klasikų, kūriniuose daugiau išreikė savo egzistencialistines jausenas; jo kūryba buvo populiari to meto moksleivių, studentų, jaunosios inteligentijos sluoksniuose ir dar iki poeto mirties rankraščiais bei nuorašais plačiai pasklido po Lietuvą.

Aplankysime vietoves, kur šie būsimi rašytojai augo, susipažinsime, kokia aplinka juos supo ir formavo jų asmenybes, kas teikė kūrybinio įkvėpimo, kur ėjo mokslus, kas skatino imtis rašymo, pakeliausime jų pagrindinių veikėjų pėdomis. Bekeliaudami po Žemaitiją taip pat aplankysime nuošaliai laukuose įsikūrusią Pakutuvėnų bažnyčią ir vienuolyną, kur sekmadieniais brolių pranciškonų malda ir šiltas bendravimas sutraukia minias tikinčiųjų ne tik iš savos parapijos, bet ir Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Telšių, Šiaulių ir kitų Lietuvos kampelių. Sudalyvausime Šv. Mišiose, o po jų – tradicinėje agapėje, kurios metu prie žirnių košės ir šiltos arbatos puodelio, kaip įvardina brolis Gediminas, „aukosime bendravimo auką“. Neaplenksime Telšių, kalvotosios Žemaitijos sostinės, kurią nuotaikingai žemaičių tarme pristatys vietinis gidas.

Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės archyvas, commons.wikimedia.org