Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    data tikslinama
  • Kaina :
    nuo 39 Eur
  • Neįskaičiuota :
    bilietai į lankomus objektus, maitinimas.
  • Grupės dydis :
    iki 28 žmonių
  • Transportas :
    kelionė autobusu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus
  • Pastabos :
    *Autobuse ir lankomuose objektuose būtina dėvėti apsaugines kaukes.

Nors 1918 m. Vasario 16-osios aktas skelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą su sostine Vilniuje, tačiau jau po metų šalies Vyriausybei teko skubiai keltis į Kauną. Galvota, kad tik trumpam, kad tik laikinai, bet šis laikinumas užtruko net 20 metų! Per šį laikotarpį Kaunas patyrė žaibišką transformaciją: miesto teritorija išaugo septynis kartus, gyventojų skaičius padidėjo nuo 90 iki 155 tūkstančių, mieste pastatyta net 12 tūkstančių modernizmo pastatų (daugiau kaip 6000 išliko iki šių dienų).

Kaip teigia knygos „Optimizmo architektūra“ sudarytoja dr. Marija Drėmaitė, Kauną statė migruojantys modernistai – 400 skirtingose šalyse (Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. Europos šalyse) išsilavinimą įgiję architektai, statybos inžinieriai, technikai – beveik visi atvykėliai.

Nors Lietuva istoriškai visuomet buvo daugiakultūrė, tačiau savo tapatybės reprezentavimui pasirinko tautinės valstybės modelį. Tuo metu Vakaruose, o taip pat ir Kaune reiškęsis modernizmas dėl savo internacionalinio pobūdžio viešojoje erdvėje buvo pasitinkamas atsargiai, manyta, kad jis negali tinkamai atspindėti tautos dvasios. Dėl to ilgainiui modernizmas įgavo „lietuviškų“ bruožų, Kauno tarpukario architektūroje ėmė plisti tautinis stilius. Jo raiškai itin pasitarnavo Art deco stilius, kuris buvo pakankamai modernus ir puikiai tiko liaudiškų motyvų stilizavimui, „sugeometrinimui“. Tai gerai iliustruoja nemaža dalis Kauno pastatų bei jų interjerų.

Pakeliaujame po tarpukario Kauną, apžiūrime jo simboliais tapusius pastatus – Karo muziejų, Prisikėlimo bažnyčią, Karininkų ramovę, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, Centrinį paštą, išgirstame ir apie neįgyvendintus projektus, kaip antai – Valstybės rūmus, turėjusius iškilti ant Parodos kalno. Pasivaikštome V. Putvinskio, Laisvės al., K. Donelaičio, K. Būgos ir kt. gatvėmis, kur telkiasi didelė koncentracija kitų įspūdingų modernizmo visuomeninių ir gyvenamųjų namų bei užsukame į jų kiemus, taip pat užeiname į kai kurių visuomeninių (dab. Filharmonijos, buv. Teisingumo ir Seimo rūmų, Karininkų ramovės ir kt.) ir gyvenamųjų pastatų (buv. dailininko A. Žmuidzinavičiaus namų) vidų, paieškome juose tautinio ir Art Deco stiliaus apraiškų, pakalbame, kaip buvo konstruojama tautinė tapatybė. Kelionės pabaigoje aptariame Kauno tarpukario modernizmą kaip įkvėpimo šaltinį šių dienų architektų darbuose, keletą tokių apžiūrime.

Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės archyvas