1 d. VILNIUS – ČENSTAKAVA – KROKUVA

Kelionė per Lietuvą, Lenkiją. Lenkijoje vykstame per Palenkės vaivadiją, buvusias jotvingių žemes – Dainavos teritoriją, vėliau istorinę Palenkės žemę (Podlasie), priklausiusią LDK XIV-XVI a. Iki XVI a. ištisai šias teritorijas dengė sengirė, intensyvesnis jų apgyvendinimas prasidėjo tik XV a., XVI a. didelė dalis Augustavo girios priklausė Lenkijos ir Lietuvos valdovui. Prieš Augustavo miestą kertame Augustavo kanalą – garsų XIX a. technikos paminklą. Maždaug ties Lomžos miestu įvažiuojame į istorinę Mazovijos žemę (Mazowsze), vėliau - Mazovijos kunigaikštystę. Po Liublino unijos (1569 m.) Mazovijos žemės ir jos sostinės Varšuvos (nuo 1413 m. ) reikšmė išaugo – Varšuva buvo beveik ATR (Abiejų Tautų Respublikos) centre bei pusiaukelė tarp Vilniaus ir Krokuvos, todėl nuo 1573 m. Varšuva tapo pagrindine ATR Seimo vieta. Neilgai trukus, 1596 m., Varšuva oficialiai tapo ATR karaliaus dvaro vieta, o tuo pačiu ir Lenkijos faktine sostine. Dabar Varšuva - svarbiausias politinis, administracinis valstybės centras, kurio oficialus gyventojų skaičius siekia virš 1 720 000.

Tęsiame kelionę į Krokuvą. Pakeliui aplankome Čenstakavą, kurią garsina įstabus paulinų vienuolyno ansamblis – žymiausias sanktuariumas ir piligrimystės centras ATR laikais ir dabartinėje Lenkijoje. Miestas minimas nuo XIII a. pr. 1382 m. čia funduotas paulinų vienuolynas, kuriame nuo XIV a. pab. saugomas Čenstakavos Dievo motinos paveikslas – garsiausias stebuklingas Dievo Motinos atvaizdas Lenkijoje, o jo garbinimo tradicija siekia toli už Lenkijos ribų bei turi gilią tradiciją Lietuvoje.

Apie 70 km piečiau Varšuvos, ties miestu Bialobržegi (Białobrzegi) kertame upę Pilica ir įvažiuojame į Mažosios Lenkijos (Małopolska) istorinį regioną. 1320 m. Mažosios Lenkijos sostinėje Krokuvoje karūnavosi Vladislovas Lokietka ir iš Krokuvos vėl suvienijo Lenkijos karalystę, tokiu būdu Mažoji Lenkija ir Krokuva tapo Lenkijos politiniu ir kultūriniu centru. Nepaisant to, kad XVI a. pab. ATR sostinė praktiškai buvo iškelta į Varšuvą, Krokuva niekada neprarado savo politinės ir kultūrinės reikšmės, net iki 1734 m. Krokuva išliko Lenkijos karalių karūnavimo vieta. Beje, yra teigiama ir ne be pagrindo, kad Krokuva išlaikė Lenkijos karūnos sostinės statusą iki pat XVIII a. pab., o Vladislovas Vaza į Varšuvą perkėlęs tik karaliaus dvarą ir pagrindinę rezidenciją. Po ATR padalijimų Mažoji Lenkija pakliuvo Austrijos imperijos priklausomybėn, 1846-1918 m. Krokuva tapo Krokuvos Didžiosios kunigaikštystės sostine. XIX-XX a. Krokuva išliko svarbiausiu pietinės Lenkijos ir Mažosios Lenkijos regiono miestu, tebėra antras pagal dydį Lenkijos miestas (virš 750 000 gyventojų), tradiciškai įvardijama kaip Lenkijos mokslo ir kultūros centras. Apie 21.00 val. atvykstame į Krokuvą.

Nakvynė viešbutyje Krokuvoje.

2 d. KROKUVA

Pusryčiai viešbutyje. Visą dieną skiriame pažinčiai su Krokuva. Pasak legendos, Vavelio kalvos olose gyvenęs slibinas, kurį klasta nugalėjo riteris Krakas. Todėl miestas buvo pavadintas riterio vardu. Tai senoji Lenkijos sostinė, vienas gražiausių Europos miestų. Pirmą kartą Krokuvos miestas paminimas 966 m. kaip reikšmingas prekybinis centras. Keletą šimtmečių jis augo kaip Lenkijos karalių miestas, o XV ir XVI amžiais, jogailaičių dinastijos valdymo metu, išgyveno savo klestėjimo laikmetį. 1978 m. Krokuvos istorinis centras (senamiestis, Kazimiero kvartalas, Vavelio pilis) buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Pirmoji dienos pusė skiriama pažinčiai su Vaveliu – Krokuvos širdimi. Lankome Vavelio kalvą (kalva 228 m virš jūros lygio kairiajame Vyslos krante). Vavelis – tai istorinė Lenkijos ir Lietuvos valdovų rezidencija. Vavelio kalvoje priskaičiuojama kelios dešimtys skirtingo laiko ir paskirties pastatų, kurių svarbiausieji – Karalių rūmai, Šv. Stanislovo ir Šv. Vaclavo arkikatedra bazilika. Iš archeologinių kasinėjimų žinoma, kad jau XI a. Vavelio vietoje yra buvusi gyvenvietė. Mūrinius įtvirtinimus pradėjo statyti Vaclavas II 1290-1300 m., o XIV a. Kazimieras Didysis perstatė kalvos įtvirtinimus gotikiniu stiliumi. Apie 1340 m. pilies ir miesto gynybinės sienos buvo sujungtos. Po 1499 m. gaisro Aleksandras Jogailaitis pradėjo perstatinėti Vavelį ir šie darbai didžiausią apimtį įgavo valdant Žygimantui Senajam. Karalių rūmai įgijo dabartinį – renesansinį – pavidalą. 1595 m. gaisras pilį smarkiai nuniokojo. Nepaisant to, kad pagrindine karalių rezidavimo vieta nuo XVI a. pab. buvo Varšuva, 1609 m. Zigmantas III Vaza pilį atstatė. Visgi pilies reikšmė sumenko, nors buvo suvokiama ir puoselėjama Krokuvos istorinė tradicija – iki 1734 m. tradiciškai Vavelyje vyko Lenkijos karalių karūnavimas. XIX a. Vavelis tapo Austrijos kariuomenės kareivinėmis, miestui buvo sugrąžintas tik 1905 m. Iki šių dienų ne vieną kartą perstatytos pilies komplekse yra persipynę romanikos, gotikos, renesanso, baroko ir net moderniųjų laikų architektūros stiliai. Šiuo metu pilyje veikia ekspozicija, skirta Lenkijos ir Lietuvos valdovų buičiai - gyvenamosios patalpos, karūnavimo salė, ginklų salė ir iždas.

Toliau lankome Šv. Stanislovo ir Šv. Vaclavo arkikatedrą baziliką (XI, XII, XIV a.), laidojimo kriptas. Tai vienas turtingiausių sakralinių pastatų Lenkijoje, ilgainiui tapęs garsiausiu nekropoliu Lenkijoje bei labai svarbiu ir lietuviams. Tai Lenkijos karalių, LDK didžiųjų kunigaikščių ir jų šeimų, iškilių Lenkijos istorijos asmenybių ir didikų, bažnyčios dignitorių nekropolis. Čia ilsisi beveik visų Lenkijos karalių (pradedant nuo Vlasilovo Lokietkos) ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių (pradedant nuo Jogailos), Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slovackio, Juzefo Pilsudckio ir kitų garsių asmenybių palaikai, taip pat simbolinė urna su žeme iš Katynės (1940 m. sušaudytų ~22 000 Lenkijos karininkų atminimui). Pietų pertrauka.

Po pietų tęsiame pažintį su Krokuva – ekskursija-pasivaikščiojimas senamiestyje, kurio metu lankome miesto gynybinių įrenginių likučius (plantus, Barbakaną, Florijono vartus), pagrindinę miesto aikštę, seniausią Lenkijoje ir vieną seniausių Vidurio Europos universitetų – Jogailaičių universitetą (Collegium Maius), įspūdingiausius sakralinius pastatus (Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią (Mariacki, XIV-XV a.) su įspūdingu Vito Stvošo autorystės altoriumi, jėzuitų Šv. Petro ir Povilo bažnyčią – vieną ankstyviausių baroko sakralinių pastatų Lenkijoje, Šv. Andriejaus bažnyčią (XI, XVIII a.) – vieną seniausių Krokuvos bažnyčių ir kt.), garsųjį paminklą Žalgirio mūšiui.

Laisvas laikas.

Nakvynė viešbutyje Krokuvoje.

3 d. KROKUVA – VELIČKOS  – KROKUVA

Pusryčiai viešbutyje. Iš ryto leidžiamės į kelionę po Krokuvos apylinkes. Vykstame į garsiąsias Veličkas. Ekskursija Veličkų druskos kasyklose, kurios 1976 m. buvo įtrauktos į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašus (ekskursijos trukmė -  apie 3 val.).

Grįžtame į Krokuvos senamiestį, pietų pertrauka.

Tęsiame pažintį su Krokuva. Apsilankome naujame Krokuvos miesto istorijos muziejaus padalinyje – Miesto aikštės požemiai, kur užburiančiuose požemiuose pasakojama senoji miesto istorija. Tai itin modernus muziejus požemiuose, pripažintas unikaliu pasaulyje. Taip pat aplankome Kazimiežą (Kazimierz) – 1335 m. Kazimiero Didžiojo specialiai įkurtą miesto dalį (tuo metu atskirą miestą) žydams gyventi ir užsiimti verslais, ilgainiui tapusį vienu svarbiausių Lenkijos judėjų kultūros ir religiniu centru. Dabar tai piečiau senamiesčio išsidėstęs senosios Krokuvos kvartalas. Nepaisant to, kad Krokuvos žydų bendruomenė II Pasaulinio karo metais hitlerininkų buvo sunaikinta, jos šimtmečių istoriją liudija išlikusios gausios siauros kvartalo gatvelės, sinagogos ir maldos namai, senosios kapinės.

Laisvas laikas.

Nakvynė viešbutyje Krokuvoje. 

4 d. KROKUVA – ZAKOPANĖ – KROKUVA

Pusryčiai viešbutyje. 7.30 išvykstame iš viešbučio. Diena skirta pažinčiai su Zakopane ir jos apylinkėmis.

Pačios pietrytinės Lenkijos teritorijos (Zakopanės apylinkės) išsiskiria kraštovaizdžiu ir gamta. Zakopanė tiek aktyvaus, tiek pasyvaus poilsio vertintojų pamėgtas kurortinis miestelis Tatrų kalnų papėdėje. Nuo XIX a. pab. Zakopanė tapo kultūros veikėjų telkimosi vieta, gryno oro sanatorija. Sveikatos čia ieškojo ir lietuvių rašytojas Jonas Biliūnas. Ekskursijos-pasivaikčiojimo metu pereiname centrinę Zakopanės miestelio dalį. Skiriamas dviejų valandų laisvas laikas - pasivaikštome centrine miestelio gatve su gausiomis kavinukėmis, meno galerijomis, suvenyrų, sūrio parduotuvėlėmis, individualiai pavalgome pietus.

Pasirinktinai keliamės į Kasparo viršūnę arba plaukiame plaustais Dunajec upe. Pageidaujant keliamės keltuvu - lynu judančiais vagonėliais į Kasparo viršūnės (Kasprowy Wierch) kalną. Kelionė į viršų ir atgal trunka po 15-20 min. ir įveikiamas daugiau nei 4 km atstumas, todėl pakanka laiko pasigėrėti atsiveriančiais vaizdais. Kalno viršūnėje pasivaikštome, užsukame į kavinę išgerti šiai vietai būdingo gėrimo – guralių arbatos (herbata góralska).

Vykstame į upės Dunajec slėnį, kur patirsime vieną smagiausių ir gražiausių čia siūlomų atrakcijų – plaukimą plaustais Dunajec upe. Plaukimas trunka apie 2 valandas (nuo Sromowce Niżne iki Szczawnicy vietovės, atstumas įveikiamas priklausomai nuo srovės stiprumo). Plaukimas plaustu yra visiškai saugus (upės gylis šioje vietoje neviršija vieno metro, kiekvienas plaustas yra lydimas gido). Plauksime per Pieninų Nacionalinio parko teritoriją – vietas, kur upė sudaro labai vaizdingą išlaužą: statūs šlaitai leidžiasi tiesiai į kalnų upę. Ekskursijos metu turėsime progą pamatyti aukščiausias Pieninų viršūnes – monumentalius Trijų Karūnų ir Sokolica kalnus. Lenkijos ir Slovakijos pasienis, ribojamas Dunajeco vandenimis - tai laukinės gamtos karalija. Grįžtame į Krokuvą.

Nakvynė viešbutyje Krokuvoje.

5 d. KROKUVA – VILNIUS

Pusryčiai viešbutyje. Apie 7.30 val. išvykstame iš Krokuvos. Bus numatytas sustojimas pietums ir lauktuvėms. Kelionė per Lenkiją.

Vakare grįžtame į Vilnių.

Programą parengė Dalia Vitkauskaitė

Nuotraukų autorė: D. Žebelytė-Petraitienė

Kaina
:
... Eur (derinama, skelbsime sausio mėn.)
Įskaičiuota
:
kelionė patogiu autobusu, 4 nakvynės 3*** viešbutyje dviviečiame kambaryje su patogumais ir pusryčiais, gido-vadovo paslaugos, kelionės programos ir dokumentų parengimas
Neįskaičiuota
:
bilietai į lankomus objektus, vietinių gidų paslaugos, maitinimas (išskyrus pusryčius), asmeninės išlaidos
Išvykimas
:
06.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Grįžimas
:
~23.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Data
:
2019 m. gegužės 29 – birželio 2 dienomis (5 d.)