Dabartinė Šiaurės Lenkijos centrinė teritorija yra atskiras specifinis regionas, turintis savą istoriją ir „po Lenkijos kepure“ pakliuvo tik po Antrojo pasaulinio karo.
Kelionė į dabartinę Šiaurės Lenkijos teritoriją mus nukelia į kelis didelius istorinius siužetus ir laikotarpius, ženkliai susijusius ir su Lietuvos istorija:
•    Visų pirma mes aplankysime istorinę baltų – prūsų žemę (Senąją Prūsiją), prisiminsime jos istoriją ir bandysime atsekti prūsų kultūros palikimo ženklus šiame regione. Tiesa, Senoji Prūsija šiandien priklauso Lenkijos Respublikai ir Rusijos federacijai Kaliningrado srities pavidalu (pastarosios dalies kelionės metu nelankysime, tačiau prisiminsime).
•    Nuo XIII a. pr. iki XX a. vid. skaičiuojamas vokiškasis laikotarpis šiame regione. XIII a. kryžiaus žygių metų Senoji Prūsija buvo nukariauta Vokiečių ordino ir teritorija ilgam laikui, iki XX a. vid., atiteko vokiečių valdžion. Nuo XIII a. ši žemė tapo Vokiečių ordino politiniu ir kultūriniu centru, specifine bažnytine-karine valstybe. Nuo XIII a., o ypač XIV-XV a. Vokiečių ordinas stipriai įtakojo Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorijos, užsienio politikos raidą. XV a. vid. – XVIII a. pab. dalis buvusios Kryžiuočių valstybės teritorijos (vakarinė) priklausė Lenkijos karalystei. Nuo XVI a. didesnėje šios teritorijos dalyje veikė pasaulietinė Prūsijos hercogystė, kurios pagrindu XVIII a. pr. įkurta Prūsijos karalystė (XVIII a. buvo didžiausia vokiečių gyvenama valstybė Europoje). XIX a. viduryje Prūsijos karalystės pastangomis vyko Vokietijos suvienijimas, t.y. Senoji Prūsija yra dabartinės Vokietijos „valstybingumo lopšys“. Po suvienijimo 1871 m. Prūsijos karalystė tapo Vokiečių imperatoriškojo reicho autonomine dalimi. Šis regionas iš vokiečių rankų „išslydo“ Antrojo Pasaulinio karo pasekmėje. Tiesa, XV a. vid. – XVIII a. pab. dalis buvusios Kryžiuočių valstybės teritorijos (vakarinė) priklausė Lenkijos karalystei.
•    Lenkiškasis laikotarpis - po II Pasaulinio karo šios teritorijos atiteko Lenkijos Respublikai. Stipriai karo nuniokotas kraštas naujų šeimininkų buvo pakeltas iš griuvėsių ir išsaugotas (kontrastas Kaliningrado sričiai) bei apgyvendintas naujais gyventojais. Vokiečiai po Antrojo Pasaulinio karo šias žemes paliko, o jų vietą čia užėmė iš tarpukarinės Lenkijos rytų, tame tarpe ir vadinamojo Vilniaus krašto, išvykę lenkai. Todėl čia Jūs vis dar galite sutikti asmenų, kurių gimimo vieta Vilnius ar Gardinas, Lvovas...
Šiandien Šiaurės Lenkijoje mes aptinkame baltų kultūros, viduramžių Vakarų Europos, vokiškosios kultūros, sakralinės ir fortifikacinės, miestų architektūros paminklus, nukeliančius mus į XIV-XVI a. ir vėlesnius laikus.
Kelionės metu aplankysime didžiausią ir įspūdingiausią šio regiono miestą – Gdanską, Vokiečių ordino sostinę - Marianburgą (dabar Malborkas) su viena didžiausių Vakarų Europos tvirtovių, Žalgirio mūšio lauką Griunvalde, kur buvo sprendžiamas Lietuvos likimo klausimas; pravažiuosime daug mažų viduramžių dvasia dvelkiančių miestelių.

1 d. VILNIUS – GERLOŽAS (VILKO GUOLIS) – ŠVENTOJI LIEPA – FROMBORKAS

6 val. ryte išvykstame iš VILNIAUS. Vykstame per Lenkiją.

Atvykstame į Gerložą. Tuometiniuose Rytprūsiuose apie 8 km į rytus nuo Gerložo miške 1941 - 1944 m. buvo įsikūrusi viena iš kelių pagrindinių Hitlerio būstinių Vilko irštva (lenk. Wilczy Szaniec, vok. Wolfsschanze). Pavadinimas kilęs nuo Hitlerio pseudonimo „Vilkas“. Manoma, kad žodį „vilkas“ Hitleris pasirinko neatsitiktinai, nes Senovės Vokiečių Aukštaičių kalboje vardas Adolfas yra kilęs iš žodžių adal ir wolf, reiškiančių kilmingą vilką. Vilko guolio būstinės įtvirtinimus–bunkerių sistemą sudarė 40 gyvenamųjų, ūkinių ir administracinių pastatų, 7 sunkieji ir 40 lengvųjų gelžbetonio bunkerių, apėmė 250 ha teritoriją. Nors Hitleris turėjo dar kelias būstines - bunkerių sistemas, tačiau Vilko guolis buvo pagrindinė. Antro pasaulinio karo metais fiureris Vilko guolyje praleido daugiau nei 800 dienų. Būtent čia 1944 m. liepos 20 d. įvyko garsusis, tačiau nesėkmingas, Claus von Stauffenberg‘o ir Werner von Haeften pasikėsinimas į Hitlerio gyvybę. Karo pabaigoje, kad įtvirtinimai neatitektų Raudonajai Armijai, 1945 m. sausio 24/25 d. naktį vokiečiai patys išsprogdino įtvirtinimus. Mūsų dienas pasiekė tūkstančiai tonų gelžbetonio luitų chaotiškai riogsančių miške, tylomis liudijančių įvykius, kurie pakeitė Europos „veidą“. Pasivaikštome po šią vietovę ir apžiūrime būstinės likučius.

Tęsiame kelionę. Užsukame į Šventosios Liepos miestelį (lenk. Święta Lipka). Tai vienas garsiausių Lenkijoje Marijos sanktuariumų, pritraukiantis itin daug maldininkų. Kartais dar vadinamas Šiaurės Čenstakava. Jėzuitų vienuolynas ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia (bazilika) XVII a. pab. – XVIII a. I p. baroko sakralinės architektūros paminklas, vienas ryškiausių baroko paminklų Šiaurės Lenkijoje. Ansamblyje sutelkta visa baroko epochos didybė, sakralinės dailės ir architektūros, muzikos instrumentų technikos (vargonų) pasiekimai. Lankome ansamblį.

Pasiekiame galutinį kelionės tašką – Fromborką (lenk. Frombork). Fromborko pilis – tai viduramžiniais gotikiniais gynybiniais įrenginiais įtvirtintas katedros kompleksas. Gotikinė XIV a. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir Šv. apaštalo Andriejaus katedra visų pirma žinoma dėl to, kad čia kurį laiką tarnybą ėjo Kopernikas (Fromborko kanauninkas), atliko savo mokslinius tyrimus, čia mirė ir buvo palaidotas katedroje. Koperniko kapas ilgą laiką buvo mįslė, kurią mokslininkai bandė įminti nuo XIX a. Tik 2010 m. lenkams pavyko moksliniais argumentais pagrįsti, kad yra surastas vienos svarbiausių viduramžių mokslo figūros, t.y. Koperniko, kapas. Sužinome kaip ši viduramžinė mįslė buvo įminta. Katedros komplekso lankymas. 

Nakvynė viešbutyje Fromborke.

2 d. FROMBORKAS – OLYVA – GDANSKAS – MALBORKAS

Pusryčiai.

Vykstame į Olyvą (lenk. Oliwa). 2007 m. Trojmiasto (Trimiestis) įteisintas aglomeratas. Svarbiausieji jo trys miestai - Gdynia, Sopotas, Gdanskas (apie 744 000 gyventojų, su kitais smulkesniais miesteliais – apie 1 235 000 gyventojų). Trimiestyje lankome Olyvą, Gdanską. Pirmiausia vykstame į Olyvą. Vietovė ir čia veikęs sistercų vienuolynas pirmą kartą šaltiniuose paminėti dar 1188 m. Mūsų dienas pasiekė įspūdingas vienuolyno ansamblis, kurio pagrindinė puošmena - Švč. Trejybės ir Švč. Mergelės Marijos, Šv. Bernardo bažnyčia garsėjanti įspūdinga architektūra ir vargonais. Apžiūrime vienuolyno ansamblį.

Tęsiame kelionę. Vykstame į Gdanską (lenk. Gdańsk, vok. Danzig). Gdansko miesto istoriją, klestėjimą ir nuosmukius lėmė specifinė ir ekonomiškai labai patraukli padėtis – Vyslos žiotys ir Baltijos jūra, vieta, kur susieina upinės ir jūrinės laivybos keliai. Viduramžiais ir vėliau Gdanskas buvo vienas didžiausių Europos uostų, Hanzos sąjungos narys, karališkasis miestas. Gdanskas viduramžiais priklausė kryžiuočių ordinui, Lenkijos karalystei, vėliau Prūsijos karalystei, Vokietijos imperijai, gyvavo kaip laisvasis miestas. Klestintis uostamiestis visuomet buvo daugiatautis, mokslo, menų ir finansų traukos centras. Todėl iki šiol čia stebimi įvairių kultūrų, epochų, tautų paminklai ir interesų ženklai. Miestas dažnai įvardijamas kaip Antrojo pasaulinio karo pradžios vieta, simboliškai laikomas komunizmo žlugimo Vidurio Europoje pradžios vieta (čia prasidėjo Solidarnosc judėjimas). Pagaliau, tai tiesiog nuostabus gotikinis, manieristinis architektūros ir urbanistikos paminklas. Miestą aplankome ekskursijos-pasivaikčiojimo metu. Pamatome miesto gynybinės sistemos likučius su vartais, miesto centrinę aikštę, vadinamus „Artūro namus“, turtingiausias miesto gatves su prabangiais pirklių ir miestiečių namais, buvusį senąjį uostą ir krantinę, vieną didžiausių plytų gotikos katedrų Europoje.

Tęsiame kelionę į nakvynės vietą. Nakvynė viešbutyje Malborke.

3 d. MALBORKAS – TORŪNĖ
 
Pusryčiai.

Atvykstame į Malborką (liet. Malborkas arba Marienburgas, lenk. Malbork, vok. Marienburg). Malborko pilis – tai vienas didžiausių gotikinės fortifikacinės ir rezidencinės architektūros kompleksų Europoje. 1309-1457 m. kryžiuočių ordino didžiojo magistro rezidencija ir valstybės sostinė (po 1457 m. Vokiečių ordino sostinė iškelta į Karaliaučių). Tai pilis, kurioje daugiau nei 100 metų buvo kuriami ir puoselėjami LDK nukariavimo planai; pilis, kurioje pagal legendą buvo įkalintas Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis ir iš jos pabėgo; pilis, į kurios valdytojus, kovojant dėl sosto, pagalbos kreipėsi Vytautas; pilis, kurios priešpilius po Žalgirio mūšio Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė pasiekė bei laikė apgulusi devynias savaites, bet taip ir nepaėmė, tačiau jau nuo XV a. II pusės tapo Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija. Lankome pilį.

Tęsiame kelionę. Atvykstame į Torūnę. Torūnės senamiestis – istorinis, architektūrinis, urbanistinis paminklas – 1997 m. įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašus. Viduramžinis gotikinis miestas pripažintas kaip vienas vertingiausių architektūrinių ansamblių dabartinėje Lenkijoje, išlaikęs XIII a. urbanistinę struktūrą, įtrauktas į vadinamąjį Europos mūrinės gotikos kelią. Ekskursijos-pasivaikščiojimo metu aplankysime viduramžinį gotikinį miestą: centrines aikštes su rotušėm (jų būta mieste dvejų), miesto gynybinių įrenginių likučius ir vokiečių pilies griuvėsius, įspūdingiausius sakralinius pastatus.

Nakvynė viešbutyje Torūnėje.

4 d. TORŪNĖ – GRIUNVALDAS – OLŠTYNAS – VILNIUS

Pusryčiai.

Atvykstame į Griunvaldą, Žalgirį (lenk. Grunwald, vok. Grünfelde). Griunvaldas dabar nedidelis kaimas, į Europos istoriją įėjęs kaip vieno svarbiausių Viduramžių Vakarų Europos istorijos mūšių vieta. Apie 2 km į pietryčius nuo jo – Žalgirio (lenk. Griunvaldo, vok. Tananbergo) mūšio laukas, kuriame 1410 liepos 15 d. įvyko istorinis mūšis tarp jungtinės lenkų-lietuvių-rusinų kariuomenės ir Kryžiuočių ordino kariuomenės. Pergalė Žalgirio mūšyje tapo esminiu veiksniu Kryžiuočių ordino istorijoje bei tolimesniems Kryžiuočių ordino ir Lietuvos, Lenkijos santykiams. Čia aplankome Žalgirio mūšio memorialą ir prisimename sudėtingą LDK Vakarų politikos XIV-XV a. pr. situaciją.

Vykstame toliau ir pasiekiame Olštyną (lenk. Olsztyn, seniau Holstin, prūs. Alnaštynas, Alnāsteini', vok. Allenstein, lot. Holsten) – tipinį Varmijos-Mozūrijos arba Šiaurės Lenkijos regiono miestelį. Jo istorijoje galime aptikti visų šiame krašte šeimininkavusių valdžių ir jį ištikusių istorinių negandų ženklų. Mūsų dienas pasiekė viduramžinio vokiško miestelio urbanistinė struktūra, kryžiuočių, vėliau Varmės vyskupams priklausiusi, pilis, Šv. Jokūbo katedra (XIV a. pab.), miesto gynybinės sistemos likučiai su miesto vartais, senoji ir naujoji rotušės. Pasivaikštome po miestelį.

Vakare grįžtame į Vilnių.

Nuotraukų šaltinis: commons.wikimedia.org

Kaina
:
... Eur (derinama, skelbsime sausio mėn.)
Įskaičiuota
:
kelionė patogiu autobusu, 3 nakvynės viešbučiuose Fromborke, Malborke ir Torūnėje dviviečiuose kambariuose su patogumais, pusryčiai, gidės–vadovės paslaugos, kelionės programos ir dokumentų parengimas.
Neįskaičiuota
:
medicininių išlaidų draudimas, bilietai į lankomus objektus
Išvykimas
:
06.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Grįžimas
:
~23.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Data
:
2019 m. liepos 11 - 14 d. (4 d., autobusu)