Daugpilis.  Tai  antras  pagal  dydį  Latvijos  miestas,  kurio  simboliu  yra tapusi  XIX  a.  pastatyta  galinga  tvirtovė.    Šis  gynybinis  kompleksas užima daugiau nei 150 ha plotą. Rytų Europoje tai vienintelis beveik be  pakitimų  išlikęs  XIX  a.  I­osios  pusės  tvirtovės  pavyzdys.  Laužtinių įtvirtinimų  liniją  sudaro  apsauginis  pylimas  su  aštuoniais  bastionais, šešiais  ravelinais,  šešiais  vidiniais  pylimais  ir  kt.  gynybinėmis konstrukcijomis.  Kairiajame  krante  išsidėstę  tilto  sutvirtinimai. Kompleksas  sukurtas  remiantis  pažangiausių  carinės Rusijos  ir Europos  architektūros  mokyklų  statybos  patirtimi.  Visi  pastatų fasadai  yra  ampyro  stiliaus,  išskyrus  Nikolajaus  vartus  ir  Vandens bokštą,  kurie  yra  pseudogotikos  stiliaus. Ties  tvirtove  kadaise  ėjo arklių pašto traktas. Apžiūrime šį didingą gynybinį kompleksą.

Pietūs (neįskaičiuota į kelionės kainą).

Agluona. Agluonos kraštas jau nuo seno buvo apgyvendintas baltų ir finougrų genčių. Tai liudija 17 piliakalnių, daugybė čia aptinkamų senkapių.  Spėjama,  kad  Agluonoje  buvo  nužudytas  Lietuvos karalius  Mindaugas.  2015  m.  čia  atidengtas  paminklas, vaizduojantis Mindaugą su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais. Kūrinys  byloja  bendras  lietuvių  ir  latvių  šaknis  (skulptorius  V.  Gylikis, architektai  J.  Anuškevičius  ir  V.  Izokaitis).  Iki  XIX  a.  pr.  Agluonos apylinkėse  buvo  lietuviškai  kalbančių  kaimų,  išliko  lietuvių  kilmės vietovardžių.  Šiandien  vietovė  labiausiai  išsiskiria  unikalia  bazilika – tai  svarbiausias  katalikų  dvasinis  centras  Latvijoje  ir  vienas svarbiausių  piligriminių  centrų  Baltijos  šalyse.  Daug  legendų pasakoja jos įkūrimo istoriją, tačiau labiausiai tikėtina, kad šis baroko epochos  šedevras  su  60  m  aukščio  bokštais  iškilo  siekiant  įtvirtinti katalikybės  pozicijas  Latgaloje.  Manoma,  jog  kaip  priešpriešą artėjančiai grėsmei iš rytų – stačiatikybei – į Agluoną buvo pakviesti ir  įkurdinti  vienuoliai  dominikonai  iš  Vilniaus  (1698–1700),  o  šie, norėdami  paskatinti  pamaldumą,  į  baziliką  atgabeno Lietuvoje malonėmis  garsėjančio  seniausio  Trakų  Dievo  Motinos  paveikslo kopiją. Kasmet čia iškilmingai minima Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė ir tik jos metu atidengiamas Agluonos Dievo Motinos, dar  kitaip  vadinamos  „Šiaurės  karaliene“,  paveikslas.  1993 m. garsiąją  šventovę  lankė ir  popiežius Jonas  Paulius  II.  Apžiūrime baziliką ir paminklą.

Kraslava  (arba  liet.  Krėslaukis).  Rašytiniuose  šaltiniuose  Kraslavos  vardas paminėtas XVI a., tačiau latgalių  piliakalniai,  gyvenviečių  vietos  ir  senkapiai  artimiausiose  miesto  apylinkėse  liudija,  kad  ši teritorija  buvo  apgyvendinta  dar  keliais  šimtmečiais  anksčiau.  XVI–XVII  a.  Kraslavos  savininkai dažnai  keitėsi.  Nuo  1729  m.,  dvarą  nusipirkus  grafui  Jonui  Liudvikui  Pliateriui,  jo  giminei  dvaras priklausė iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Pliateriai labai rūpinosi Kraslavos augimu, stengėsi paversti Latgalos administraciniu, kultūriniu ir ekonominiu centru. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kraslava su 10,5 tūkst.  gyventojų  buvo  antras  didžiausias  Latvijos  miestas.  Įdomu  tai,  kad  Kraslavos  dvare  bajorų šeimoje  1869  m.  gimė  Donatas  Malinauskas. Būsimasis  Vasario  16­osios  Akto  signataras  buvo pakrikštytas  Kraslavos  katalikų  bažnyčios  steigėjų  ir  fundatorių  Pliaterių  (Konstantino  Liudviko  ir Augustos)  Šv.  Liudviko  bažnyčioje, o Donato  vardas  sietinas  su  šventojo  Donato  relikvijomis, saugomomis  šioje  bažnyčioje.  Aplankome  grafų  Pliaterių  klasicistinio  dvaro  kompleksą  su  parku, atnaujintą  parko  grotą  su „požemine  perėja“  ir  pilies  sargu  –  liūtu,  pasigrožime  nuo  pilies apžvalgos  aikštelės  atsiveriančia  panorama  į  Dauguvą  ir  miestą,  užsukame  į  Šv.  Liudviko bažnyčią. 

Kaina
:
37 Eur
Įskaičiuota
:
kelionė patogiu autobusu, gidės-­vadovės paslaugos, kelionės programos ir dokumentų parengimas
Neįskaičiuota
:
bilietai į lankomus objektus, maitinimas, asmeninės išlaidos
Išvykimas
:
07.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Grįžimas
:
~21.45.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Data
:
2019 m. liepos 27 d. (1 d.)

Nuotraukos aut. D.Žebelytė­-Petraitienė