Kviečiame pakeliauti po Kudirkos Naumiestį, Kybartus ir Vištytį – savitos istorijos Vakarų Suvalkijos miestelius prie Lietuvos–Rusijos (Kaliningrado srities), prieš tai – Lietuvos–Prūsijos sienos.

Kudirkos Naumiesčiui (Šakių rajone) toks vardas 1934 m. suteiktas siekiant įamžinti mūsų tautinės giesmės kūrėją Vincą Kudirką. Iki Antrojo pasaulinio karo kitoje Širvintos upelio pusėje gyvavo Kudirkos Naumiesčio miestas-dvynys – Širvinta. Deja, stipriai nukentėjęs miestas po karo taip ir nebuvo atstatytas. Aplankome miestą, kuriame grįžęs iš Sevastopolio po nesėkmingos kovos su džiova paskutinius savo gyvenimo metus praleido V. Kudirka, apžiūrime jo atminimo vietas – paminklą (aut. V. Grybas) ir atnaujintą muziejų, pasivaikštome Širvintos taku, žvilgtelime į originalius savamokslio liaudies menininko P. Sederevičiaus darbus – sulig namu iškilusias arklių, briedžių, angelų statulas, Dariaus ir Girėno, Vytauto Didžiojo, tarpukario Lietuvos prezidentų, Maironio ir kt. biustus.

Manoma, kad Kybartų XVI a. įkūrėja – karalienė Bona. Kybartų kaimas ėmė plėstis, kai XIX a. vid. iš Vilniaus per Kauną iki Prūsijos sienos buvo nutiestas geležinkelis. Netrukus čia pastatyti didžiausi vakarinėje Rusijos imperijos dalyje geležinkelio stoties rūmai su specialiais butais carui ir kitiems aukštiems svečiams (stotis tebevadinta Virbalio stotimi). Per Kybartus iki Pirmojo pasaulinio karo ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo. 2002 m. per muitinės sandėlio remonto darbus netikėtai aptikti po Kybartų geležinkelio stotimi esantys skliautuoti rūsiai – bene didžiausi visoje Lietuvoje. Manoma, kad juose buvo sandėliuojamos per muitinę ėjusios prekės. Tikima, kad panašūs rūsiai gali būti ir po visu Kybartų miestu. Apžiūrime šiuos 104 ilgio rūsius, kur dabar eksponuojami įrenginiai, kuriuose į Lietuvą pro Kybartų muitinės postą buvo gabenamos prekės. Stabtelime prie paminklo knygnešiams, iš Mažosios Lietuvos į Kybartų kraštą slapta gabenusiems spaudą jos draudimo laikotarpiu ir paminklą čia gimusiam garsiam XIX a. dailininkui Isaakui Levitanui. Lankome pastatą, kur paskutinį kartą vakarieniavo ir pasienio vietą, pro kurią 1940 m. birželio 15 d. vidurnaktį iš Lietuvos pasitraukė prezidentas Antanas Smetona. Praeiname ilgiausiu pėsčiųjų viaduku, iš kurio matosi geležinkelio infrastruktūros mazgas, Kybartų miestas ir netgi prieškarinės Vokietijos vaizdai – Vokietijos evangelikų bažnyčios likučiai Černyševskyje (Eitkūnuose).  

Vištytis galėjo atsirasti XVI a., kai karalienė Bona Alytaus girios vakarinėje pusėje steigė naujas gyvenvietes, stiprindama Prūsijos pasienį. 1570 m. karalius Žygimantas Augustas suteikė Vištyčiui Magdeburgo teises. Iki 1815 m. priklausė Prūsijai, vėliau – Rusijai kaip Užnemunės dalis. Vištytis nuo seno garsėja daugiatautiškumu, ką liudija keturių religinių bendruomenių maldos namai: bažnyčia, kirkė, cerkvė ir sinagoga. Miestelio reikšmė ėmė smukti XIX a. vid., nutiesus Kauno – Virbalio geležinkelį ir pradėjus kilti šalia geleležinkelio įsikūrusiems Kybartams. Pasivaikštome po Vištyčio miestelį, aplankome Vištyčio regioninio parko įžymybę – Vištyčio ežerą, skalaujantį net trijų valstybių krantus ir kt. vaizdingas gamtos vietas.

Nuotraukų šaltiniai: wikipedia.org, commons.wikimedia.org ir D. Žebelytės-Petraitienės archyvas

Kaina
:
33 Eur
Įskaičiuota
:
kelionė patogiu autobusu, gidės-­vadovės paslaugos, kelionės programos ir dokumentų parengimas
Neįskaičiuota
:
bilietai į lankomus objektus, maitinimas, asmeninės išlaidos
Išvykimas
:
08.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Grįžimas
:
~21.00 val. Vilnius, automobilių stovėjimo aikštelė Upės g. prie Forum Palace (prie Neries)
Data
:
2019 m. liepos 14 d. (sekmadienį)