1 diena. VILNIUS – STAMBULAS – BAKU

11.55 – 14.35 val. skrydis Vilnius – Stambulas. 17.25 – 21.05 val. skrydis Stambulas – Baku. Pervežimas oro uostas – viešbutis. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. BAKU – APŠERONO PUSSIASALIS – BAKU

Pusryčiai. Pažintį su Baku pradedame nuo Apšerono pusiasalio. Lankome Atešgano muziejų, kurio vietoje kadaise veikė zoroastristų šventykla. Atešgano istorija mena Persijos valdovų Sasanidų imperijos laikus, kada zoroastrizmas buvo pagrindinė religija šiame regione. Per Arabų kalifanato invaziją kai kurie ugnies garbintojai atsisakė priimti islamą ir buvo priversti pasitraukti į Indiją, kur ugnies religijos istorijai buvo lemta plėtotis toliau. Apžiūrime kiemelį su šventykla-altoriumi centre, akmeninius sanskritu išmargintus karavansarajus, kur atvykėliai zoroastristai ne tik saugojo ugnį, bet ir degindavo kūną žarijomis, aukodavo vaisius, badaudavo. Po to vykstame į Galos muziejų, 2008 m. įkurtą to paties pavadinimo archeologinėje vietovėje. Jame pasakojama Apšerono pusiasalio istorija nuo XVI iki XIX a. Eksponatai surinkti iš įvairiausių Apšerono pusiasalio kampelių, kai kurie iš jų restauruoti, kiti – visiškai atkurti. Vaikštinėdami po 1,2 ha muziejaus teritoriją matome iš gyvūnų odos padarytas palapines, kalvių parduotuvėles, keramikos dirbinius ir kt. Bus galimybė išmėginti austi kilimą, kepti duoną, pamaitinti ramiai besiilsinčius kupranugarius, asilus, arklius... Kelionę tęsiame vykdami prie Janardago – „degančio kalno“, kurio papėdėje dega natūralios gamtinės dujos dėl didelės jų koncentracijos Apšerono pusiasalio paviršiuje. Šias mistiškas liepsnas savo kelionių metu yra aprašę Aleksandras Diuma ir keliautojas Markas Polas. Grįžtame į Baku.  Vykstame į Dagustu parką, iš kur apžvelgiame miesto panoramą: vaizdinga Baku įlanka, islamiškas senamiestis, dėl savo padėties senamiesčio atžvilgiu prieštaringai vertinami liepsnų bokštai (matomi beveik iš visų miesto vietų), kurių paskirtis, kaip teigiama, priminti senovės Azerbaidžano ugnies garbinimo tradicijas. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. BAKU – BEŠ BARMAKO KALNAS – KUBA

Pusryčiai. Tęsiame pažintį su Baku. Ekskursija po Baku senamiesčio dalį – Icheri Shaherr, t. y. „vidinį miestą“ (UNESCO objektas): gynybinė siena su XV a. Širvanšacho rūmais ir VIII - VII a. pr. Kr. statytu Mergelės bokštu, nuo kurio atsiveria žavinga panorama į Kaspiją ir senamiestį; viduramžių pirtys, mečetės; senovėje karavanus ir pavienius keliautojus nakvynei priimdavę karavansarajai – Multani (XV a.), Bukhara (XV a.) ir Molakhan (XIII a.), Asaf Zeynalli gatvelė, kurioje nuolat šurmuliuoja kilimų prekeiviai. Po pietų paliekame sostinės šurmulį ir keliaujame į šiaurinę Azerbaidžano dalį. Gana monotoniškas kraštovaizdis maždaug už 80 km ima kardinaliai keistis, kuomet prieš mus išnyra penki įspūdingos uolos „pirštai“. Tai Beš Barmako kalnas (azer. „Penki pirštai“) – natūrali tvirtovė siauriausiame pakrantės lygumos ruože, kurios pagalba kadais buvo kontroliuojamas visas prekybos kelias nuo Derbento iki Baku. Jos papėdėje stovėjo didžiulis karavansarajus, kur dabar įsikūręs Namazkah – maldininkų kambarys, mat Beš Barmakas kartu yra labai svarbi šventvietė Azerbaidžane. Praktikuodami savotišką azerbaidžanietiško islamo versiją, kurioje susipina islamas, spiritualizmas ir animizmas, maldininkai čia pat medžiasi, aukoja gyvulius, gieda, šventi vyrai budi olose... Piligriminėse vietose, vadinamose „pir“, vietiniai prašo laimės, vaikų, atsakymų. Laiptais pakylame į šventą Beš Barmako kalną, kur ne tik pasigrožime Kaspijos vaizdais, bet ir bandome pajausti mistišką vietovės atmosferą. Tęsiame kelionę. Pravažiuodami pašonėje regime Čirako tvirtovę (nelankome, nes kelias iki jos pavojingas). Nors jos didybę šiandien liudija tik masyvūs griuvėsiai, iškilę 1200 m aukštyje, tačiau tai geriausiai išlikusi sargybai naudota Gilgilčajaus gynybinės sienos dalis. Siena saugojo Sasanidų imperiją iš šiaurės ir driekėsi iki Derbento, susiliedama su natūralia Didžiojo Kaukazo kalnų siena. Teigiama, kad giedrą dieną nuo čia matosi net Derbentas (nutolęs apie 200 km), kur stovėjo kita tvirtovė. Esant pavojui, iš Derbento per Čirarako tvirtovę signalas „nukeliaudavo“ dar maždaug 130 km, kol pasiekdavo Baku. Taigi, neveltui tvirtovės pavadinimas reiškia „lempą“. Atvykstame į Kubą. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. KUBA – RAUDONASIS KAIMAS – KUSARAS – LAZA – KUBA

Pusryčiai. Keliaujame tolyn. Juo šiaurau, juo gamta žalesnė. Prieš išvykstant – pažintis su Azerbaidžano lezginų sostine Kuba. Miestas įsikūręs Šahdago kalnuose, 600 m virš jūros lygio. XVIII a. jis buvo Kubos chanato sostinė, na o šiandien garsėja savo gamtovaizdžiu, giliomis kilimų audimo tradicijomis ir, be abejo, gardžiais saldumynais. Vietinėse dirbtuvėse stebime kilimų, kurių kopijų galima išvysti ir garsiuose pasaulio muziejuose, audimo procesą, apžiūrime keletą senųjų XIX a. mečečių, trumpai stabtelime vietiniame turguje. Pervažiavę Kudialo upę patenkame į Raudonajį miestą. Tai yra vienintelis visiškai žydų apgyvendintas miestas už Izraelio ir Jungtinių Valstijų ribų ir paskutinis išlikęs štetlas. Kalnų žydai turi savo Judaizmo versiją, kuri sujungia Senąjį Testamentą su kitomis tradicinėmis praktikomis, jame be kita ko esama misticizmo apraiškų. Šio miesto gyventojai kalba savo Judeo-Tat arba Juhuri kalba. Pasidairę po gyvenvietę vykstame į Kusarą. Kusaro regionas neretai vadinamas „Vartais į Šiaurinį Azerbaidžaną“. Gyventojų daugumą čia sudaro etniniai lezginai – Šiaurės Kaukazo tauta, kalbanti sava – lezginų – kalba. Trumpa apžvalginė ekskursija Didžiojo Kaukazo apsupty įsikūrusiame Kusare. Tęsiame kelionę. Antrą dienos pusę pasiekiame Lazą. Pasivaikštome po šį įspūdingą kalnų kaimelį, į kurį dar sugrįšime kitą dieną. Grįžtame į Kubą. Nakvynė viešbutyje.

5 diena. AKTYVUS POILSIS LAZOJE

Pusryčiai. Vykstame į Lazą. Lazos gyvenvietė įsikūrusi Kaukazo kalnų papėdėje (1300 m aukštyje), ant senovinio karavanų kelio, prie pagrindinės Kaukazo kalnų perėjos, vedančios pietvakarių ir šiaurės vakarų kryptimis. Vietovė labai vaizdinga, nuo akmeninių sienų ritasi daugybė krioklių. Kaip ir Kusare, čia daugiausia gyvena etniniai lezginai. Žygis į Gusarchaj tarpeklį. Keliaujame nekubėdami, grožėdamiesi įspūdingais kalnais, uolomis, kur apačioje teka Gusarchaj upė, iki jos nusileidžiame, o po to pakylame aukštyn. Atgal grįžtame jau keliu, žiūrėdami į praeitą slėnį iš viršaus. Paskui pasivaikštome po Lazos kaimą, unikaliai banguojantį tarp kalvų, kur atsiveria vis naujos panoramos, žmonių gyvenimas, kilimai… Keliaujame į nakvynės vietą Kuboje. Nakvynė viešbutyje.

6 diena. KUBA – CHINALIKAS – KUBA

Pusryčiai. Įspūdingu serpantinu vykstame į Chinaliko kaimą, įsikūrusį prie Šahdago – aukščiausios Azerbaidžano viršukalnės.  Ši, 2,250 km aukštyje stūksanti kalnų gyvenvietė, yra aukščiausia, seniasia  (5000 metų) ir atkampiausia Azerbaidžane – tikras „pasaulio kraštas“. Laikydamiesi atokiai nuo išorinio pasaulio, šio kaimo gyventojai išlaikė savitas tradicijas ir kultūrą, tebekalba savo unikalia kalba, nepanašia nei į azerbaidžaniečių, nei į anksčiau sutiktų lezginų kabą. „Chinalikas iš tolo kaip Nojaus laivas, ant seklumos užplaukęs“ – taip knygoje „Azerbaidžanas. Klajūno užrašai“ šį kaimą apibūdina knygos autorius ir mūsų kelionės vadovas Marius Abramavičius. Ši  asosiacija, matyt, autoriui kyla ne veltui, nes kaimo gyventojai laiko save Nojaus palikuonimis. Apžiūrėdami vaizdingus kaimus pakeliui, atvykstame į Chinaliką. Pasivaikštome po gyvenvietę, užsukame į senąsias kapinaites, lankome nedidelį muziejų, gėrimės užburiančiais Didžiojo Kaukazo vaizdais, kurie, vos tik debesims pakilus, atsiveria iš visų kaimo pusių. Grįžtame į nakvynės vietą Kuboje. Nakvynė viešbutyje.

7 diena. KUBA  – BAKU

Pusryčiai. Grįžtame į Baku. Visą dieną skiriame Azerbaidžano sostinės muziejų lankymui. Vykstame į Kilimų muziejų. Kilimų audimas – svarbi azerbaidžaniečių kultūros dalis, kuri atsispindi tautos filosofijoje, estetikoje, dvasiniame gyvenime. Čia pristatoma kilimų audimo technika, medžiagos ir kt. nuo seniausių laikų iki šių dienų. Dėmesio vertas ir pats pastatas, kuris primena susuktą kilimą (archit. Franz Janzo). Toliau lankome Mugamo centrą. Mugamas – azerbaidžaniečių liaudies muzikos stilius, pasižymintis improvizacija; remiasi populiariomis bardų melodijomis, ritmais bei atlikimo technika. 2008 m. mugamas įtrauktas į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Neatsitiktinai pasirinkta ir centro pastato, skirto šio stiliaus populiarinimui, forma, kuri atkartoja mugamo muzikos atlikime naudojamą muzikos instrumentą tarą (ilgakaklė liutnia). Toliau lankome vieną iš dviejų muziejų, esančių greta: G. Alijevo centrą arba Modernaus meno muziejų. G. Alijevo centras – prieštaringai vertinamas moderniosios Baku dalies architektūros simbolis, kuriame pristatomas Azerbaidžano kultūros paveldas: kilimų audimas, kalvystė, mugamas, tautinis kostiumas, religinės knygos ir kt. Svarbu pažymėti, kad šis garsios irakiečių kilmės britų architektės Zahos Hadid kūrinys, nors ir pelnęs pripažinimą už išskirtinį dizainą, susilaukė daug kritikos iš žmogaus teisių gynėjų dėl jo pastatymo aplinkybių. Siekiant „atlaisvinti“ šiam pastatui vietos, be skrupulų buvo griaunami vietinių gyventojų namai. Greta G. Alijevo centro esančiame Modernaus meno muziejuje eksponuojami XX a. II p. žymiausių Azerbaidžano dailininkų darbai, taip pat S. Dali, P. Pikaso ir M. Šagalo kūriniai iš privačių kolekcijų. Pageidaujant, papildomai bus galimybė apsilankyti vieninteliame pasaulyje Miniatiūrinių knygų muziejuje*, kur tarp pasaulinio garso literatūros kūrinių saugomi ir degtukų dėžutės dydžio K. Binkio, Maironio,  J. Janonio, E. Mieželaičio eilėraščių rinktinių egzemplioriai arba tradiciniame Baku marionečių teatre* (apsilankymas priklausys nuo 2019 m. repertuaro, kuris šiuo metu dar neskelbiamas). Vakare pasivaikščiojame Baku bulvaru, palei vaizdingą Baku įlanką, užsukame į Nizami pėsčiųjų gatvę (buv. Torgovaya - „Turgaus“). Nakvynė viešbutyje.

8 diena. ŠILKO KELIU: BAKU – BASQAL – LASHIDZAS – KABALA

Pusryčiai. Pasukame garsiuoju šilko keliu, kuriuo kadais prekių pilni karavanai riedėjo šiaurės vakarų kryptimi nuo Baku per Šemachi, Basgalį, Laschidžą, Gabalą, Šekį. Pirmiausia stabtelime Basgalyje, vienoje seniausių gyvenviečių šilko kelyje, kuri XVI – XVII a. buvo vienas svarbiausių šilko audimo centrų. Miestelis neįsivaizduojams be kelegayi – tradicinės šilkinės galvos skraistės – gamybos amato.  Jau 300 metų ją audžia ištisos kartos. Šių margaspalvių skraisčių spalvos bei raštai ne tik puošia dažną Azerbaidžano moterį, bet ir kalba apie kosmologinį pasaulio matymą: dangų, kalnus ir jų globojamą žmogų… Aplankome šilko dažymo dirbtuves ir muziejų, kur išgirstame apie kelegayi gamybos tradicijas, dėvėjimo kanonus, spalvų ir raštų reikšmes. Toliau mūsų kelias, vingiuojantis pro sluoksniuotos uolienos kalnus palei Girdimanchai upę, veda į Lashidzą. Tai senas amatinininkų miestelis, svarbi Didžiojo šilko kelio vieta, šiuo metu pripažinta ir saugoma kaip kultūrinis draustinis. Vietiniai pasakoja, kad prieš maždaug 1000 metų jų protėviai, nagingi vario kalviai, atsikėlė čia iš persų miesto Lahijun. Išties, miestelio gyventojų kalbos dialektas labiau primena persų, nei azerių. Kadais į šią gyvenvietę sugūžėdavo didžiuliai karavanai iš Turkijos, Sakartvelo, Armėnijos, Persijos ir Dagestano. Prekybininkai pristatydavo maistą, varį, audinį, o sau pasiimdavo šalto plieno, suvenyrų, varinių namų apyvokos daiktų. Pasivaikštome siauromis akmens grindinio gatvelėmis, kur tik įžengus pasitinka rankų darbo kūriniais nukrautos nedidukės prekyvietės. Pageidaujant galėsime stebėti vietinių meistrų darbą. Tęsiame kelionę. Vykstame į Kabalą, kurią kažkada supo gynybinės sienos, o už jų virė gyvenimas diduomenės rūmuose, turguose, pirklius traukė čia veisiami šilkverpiai. Nakvynė  viešbutyje.

9 diena. ŠILKO KELIU: KABALA – ŠEKIS 

Pusryčiai. Vykstame į paskutinį mūsų kelionėje šilko kelio miestą – Šekį. Tai vienas autentiškiausių ir seniausių Azerbaidžano miestų, Didžiojo šilko kelio centras, jungęs Dagestaną su šiauriniais Kaukazo prekybos keliais. Šimtmečiais Šekis garsėjo čia auginamais šilkaverpiais, kurie priviliodavo daugybę pirklių. Įkurtas daugiau kaip prieš 2500 m., miestas itin žavi savo kraštovaizdžiu – žaliuojančiais miškingais kalnais, mineralinių versmių šaltiniais, upėmis ir, be abejo, turtinga islamiška architektūra. Šekio vardas kildinamas nuo Saka iraniečių genties, kuri dabartinio Azerbaidžano teritoriją pasiekė VII a. pr. Kr. Nors XVIII a. miestą nusiaubė galingas Kišo upės potvynis, tačiau architektūros paveldas išliko. Ekskursija po miestą: įspūdingi Chanų rūmai su rankų darbo kilimais ir spalvotais vitražais, XVIII a. aukštutinis ir žemutinis karavansarajai, senovinės albanų (su dabartine mums žinoma Albanija neturi nieko bendro) bažnyčios, kaip antai Kišo bažnytėlė, XIX a. mečetės, senamiestis, svetingos arbatinės, viliojančios pasigardžiuoti arbata ir pagal senovinius receptus gaminama chalva, spalvingasis miesto turgus ir kt. Nakvynė viešbutyje.

10 d. ŠEKIS – GOBUSTANAS – BAKU

Pusryčiai. Grįžtame atgal į Baku. Likus maždaug 65 km iki Azerbaidžano sostinės, aplankome Gobustano nacionalinį istorinį ir meninį rezervatą (UNESCO objektas). Tai svarbi arhceologinė vietovė, kurioje šiuo metu veikia muziejus po atviru dangumi. Čia aptikta daugiau kaip 6000 petroglifų (uolų įrašų), iš kurių seniausi įrėžti prieš 12 tūkst. metų. Gerai išsilaikiusiuose raižiniuose matyti žmonės, plaukiantys nendrinėmis valtimis, vyrai, medžiojantys antilopes ir laukinius bulius, šokančios moterys, kupranugarių karavanai, dangaus kūnai ir kt. Vieta taip pat garsi purvo ugnikalniais. Visoje planetoje žinoma apie 800 purvo ugnikalnių, iš kurių apie pusė – Azerbaidžane. Tęsiame kelionę. Atvykus į Baku – pasivaikščiojimas po miestą su vadovu, arba laisvas laikas, arba poilsis prieš skrydį. Nakvynė viešbutyje.

11 d. BAKU – STAMBULAS – VILNIUS

Pusryčiai. Pervežimas viešbutis – oro uostas. 13.10 – 15.20 val. skrydis Baku – Stambulas. 16.20 – 19.00 val. skrydis Stambulas – Vilnius. 19.00 val. nusileidžiame Vilniuje.

Programą parengė D.Žebelytė-Petraitienė. Konsultavo keliautojas Marius Abramavičius Neboisia.

Nuotraukų šaltinis: Mariaus Abamavičiaus Neboisia nuotraukos

Kaina
:
nuo 1095 Eur + skrydis nuo 308 Eur
Įskaičiuota
:
pervežimas oro uostas – viešbutis – oro uostas, kelionė privačiu autobusu ir ekskursijos pagal programą, 10 nakvynių 3*** - 4**** viešbučiuose dviviečiuose kambariuose su patogumais ir pusryčiais, bilietai į lankomus objektus pagal programą, vietinių gidų rusų kalba bei profesionalaus vadovo iš Lietuvos paslaugos, kelionės programos ir dokumentų parengimas
Neįskaičiuota
:
skrydis Vilnius – Stambulas – Baku ir Baku – Stambulas – Vilnius su patogiomis Turkish airlines oro linijomis (nuo 307 Eur / asm.), Azerbaidžano viza, papildomos ekskursijos ir įėjimo bilietai į lankomus objektus (pažymėti žvaigždute arba lankantis laisvu laiku savarankiškai), medicininių išlaidų draudimas, arbatpinigiai, gėrimai kelionės metu
Išvykimas
:
2019 m. gegužės 1 d.
Grįžimas
:
2019 m. gegužės 11 d.
Data
:
2019 m. gegužės 1 – 11 d. (11 d.)