Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    2020 m. liepos 29 - rugpjūčio 02 (Trečiadienis - Sekmadienis, 5 d.)
  • Kaina :
    388 Eur
  • Neįskaičiuota :
    bilietai į lankomus objektus, maitinimas (išskyrus pusryčius).
  • Grupės dydis :
    iki 36 žmonių
  • Transportas :
    kelionė autobusu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus

Dažnam keliautojui mūsų Lenkija asocijuojasi su teritorija, kurią reikia ilgai bei nuobodžiai pravažiuoti, norint pasiekti tolimesnius kraštus Europoje. Paprastai mes esame aplankę Varšuvą ir Krokuvą ir manome, kad Lenkiją žinome bei nieko naujo joje nepamatysime.
Šios kelionės tikslas – sugriauti šį stereotipą ir aplankyti nedidelį, bet labai svarbų Lenkijos istorinį regioną – Mažąją Lenkiją. Mažoji Lenkija – dabartinės Lenkijos Respublikos pietrytinė dalis, besiklojanti Vyslos aukštupyje ir vidurupyje, išsiskirianti nuostabiais kraštovaizdžiais ir turtingais,  praeityje galybe garsėjusiais miestais, įspūdingomis renesansinėmis pilimis. Mažąją Lenkiją drąsiai galime įvardinti bemaž 1000 metų klestėjusį Lenkijos valstybingumo, politiniu bei kultūriniu centru. Svarbiausias visų laikų Mažosios Lenkijos ir apskritai Lenkijos miestas, be abejonės, yra Krokuva, tačiau šios kelionės metu jos nelankysime, dėmesį skirsime tam, kas paprastai lieka Krokuvos šešėlyje – Kazimierž Dolny, Šydlovecui, Kržyžtopurui, Sandomyrui, Lancutui, Krasicinui, Zamostei ir Liublinui.
Kelionė „subalansuota“ istorijos, pilių ir parkų gerbėjams...

1 diena. VILNIUS – KAZIMIERŽ DOLNY – PULAVAI

05.00 val. išvykstame iš Vilniaus. Važiuojame per Lenkijos teritoriją pietryčių kryptimi, pakeliui sustojame papietauti, kertame Balstogę. Popiet pasiekiame Pulavus ir Kazimierž Dolny.

Kazimierž Dolny (lenk. Kazimierz Dolny) – miestelis-„muziejus po atviru dangumi“. Stovėdamas miestelio aikštėje tarytum persikeli į XVII a. pr., čia kiekvienas pastatas architektūros paminklas. Visi čia apsilankę, tarytum, įsimyli šią vietą ir stengiasi sugrįžti. Miestelį bandome pažinti ekskursijos-pasivaikščiojimo metu: pakylame iki miesto panoramą vainikuojančios pilies komplekso (XIII, XIV-XVI a.) ir pasigėrime iš šios vietos atsiveriančiu nepaprasto grožio reginiu – Vyslos upės vingiu ir kanjono šlaitais, leidžiamės link renesansinės parapinės Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Baltramiejaus bažnyčios (XVI a. vid.), apžiūrime XVI-XVII a. turtingiausių miesto pirklių namus ir sandėlius, aplankome didžiojo ir mažojo turgaus aikštes, o laisvo laiko metu bandome įsilieti į turgaus šurmulį.

Vakarop išvykstame į Pulavus (lenk. Puławy). XIX a. Pulavai, kuomet priklausė Gediminaičių kilmės kunigaikščių Čartoryskių giminei, tapo svarbiu kultūriniu ir net politiniu jau neegzistuojančios Abiejų Tautų Respublikos centru. Miestas 1846 - 1918 m. vadintas Naująja Aleksandrija (Nowa Aleksandria). Pulavuose yra išlikęs vienas didžiausių Lenkijoje klasicistinis dvaro ir parko ansamblis, priklausęs didikų Čartoriskių giminei. Ekskursija po miestą.

Nakvynė viešbutyje.

2 diena. PULAVAI – ŠYDLOVECAS –  KRŽYŽTOPURAS – SANDOMYRAS

Ryte po pusryčių išvykstame link Šydloveco (lenk. Szydłowiec) miestelio, kurio istoriją galėtume įvardinti dar vienu tampraus Lenkijos ir Lietuvos istorijos persipynimo liudijimu. XVI a. vid. – XIX a. pr. miestas priklausė didikams Radviloms. Iki XVI a. miestelis – įtakingai Šydloveckių giminei, tačiau Elžbieta Šydloveckytei, vienintelei tėvo turto paveldėtojai 1547 m. ištekėjus už Mikalojaus Radvilos Juodojo, Šydlovecas ir visa Šydloveco žemė perėjo Radvilų nuosavybėn. Nuo to laiko Radvilos Juodojo giminės atšaka iki 1828 m., valdžiusi Šydlovecą, turėjo Šydloveco grafų titulą. Tai vienos pirmųjų Radvilų giminės valdų Lenkijos Karalystėje. Iš motinos E. Šidloveskytės šias žemes paveldėtojo Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jis miesteliui skyrė daug dėmesio, jo palikuonys miestą dar labiau išpuoselėjo. Ekskursijos-pasivaikščiojimo metu aplankome senąją miesto dalį: gotikinę-renesansinę Šydloveckių bei Radvilų pilį (XIV, XVI a.) bei ten veikiantį muziejų, pilies parką, renesansinę miesto aikštę ir rotušę (XVII a. pr.), senąją Šv. Zigmanto parapijinę bažnyčią (XV a.), žydų miesto dalį ir kirkutą – senąsias žydų kapines (XVIII-XX a.), kur apie 2,7 ha teritorijoje išlikę apie 2000 antkapių. Miesto centre padarome kavos pertrauką ir leidžiamės link Kržyžtopuro.

Lenkijoje gausu pilių ir pilių griuvėsių, tačiau Kržyžtopuro (Krzyżtopór) pilies griuvėsiai išskirtiniai. Renesanso-baroko stiliaus palazzo in fortzza tipo rezidenciją 1627-1644 m. statė didikai Ossolinskiai. XVII a. I p. tai buvo vienas ambicingiausių privačios rezidencijos projektų Europoje, kuriam realizuoti Ossolinskis išleido apie 30 milijonų auksinių ir, galima sakyti, dėl to bankrutavo. Tačiau rezidencijos statybos niekada visiškai nebuvo baigtos, ir šeimininkai rezidencijoje beveik negyveno. Visgi, iki mūsų dienų išliko apie 90 proc. pilies mūrų ir šiandien tai yra išskirtinis Europos XVI-XVII a. architektūros ir inžinerijos minties paminklas. Ansamblis išsiskiria preciziškai apgalvotu, epochai būdingu (kuomet architektai buvo įnikę į idealiojo miesto paieškas) projektu – bokšto vainikuojami galingi U plano rūmai įkomponuoti į taisyklingo penkiabriaunio plano kiemą, pastarasis supamas taisyklingų penkiabriaunio plano bastioninių įtvirtinimų. Manoma, kad palazzo in fortezza architektūroje atsispindi Ossolinskio aistra numerologijai, simboliams, astrologijai bei astronomijai – architektūrinių elementų ir tūrių skaičius buvo susietas su astronominiu kalendoriumi: rūmai turėjo turėti 4 bokštus, 12 salių, 52 kambarius ir 365 langus… Apžiūrime pilį.

Vakarop pasiekiame Sandomyrą (lenk. Sandomierz). Tai vienas seniausių Lenkijos miestų, nuo XI a. Sandomyro kunigaikštijos centras su galinga tvirtove ant Vyslos kranto. Sandomyras viduramžiais tapo ne tik svarbiu politiniu, bet ir ekonominiu ir prekybos centru – kontroliavo prekybą bei vieną pagrindinių kelių į Kijevo Rusios teritorijas Vyslos upe. Pasivaikštome po senamiestį su pilies griuvėsiais, didinga centrine aikšte su renesansine rotuše, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų katedra (XIV a.).

Nakvynė viešbutyje.

3 diena. SANDOMYRAS – LANCUT – KRASICYNAS – ZAMOSTĖ

Po pusryčių keliaujame į Lancut miestą ir pasineriame į barokinės prabangos jūrą. Lancut (lenk. Łańcut) vietovė žinoma dar nuo Lenkijos karaliaus Kazimiero Didžiojo laikų, tačiau suklestėjo kuomet XVII a. I p. pakliuvo į Lenkijos karūnos magnatų, vienos įtakingiausių giminių Liubomirskių rankas. Liubomirskiai čia pastatė ir išpuoselėjo prabangią pilį-rezidenciją, kurios šlovę nuo XIX a. pradžios iki 1939 m. stiprino didikų Potockių giminė. Lankome Lancuto pilį ir parką. Ši rezidencija Lenkijos kontekste išsiskiria itin gerai išlikusiu ir turtingu ansambliu, interjerais, gausiai eksponuojamais muziejiniais rinkiniais (pvz. geriausiai Lenkijoje išlikusi 22 000 spaudinių vienetų magnatų biblioteka, viena didžiausių karietų kolekcijų ir kt.), išpuoselėtu parku su orchidėjų kolekcija. Rezidencija išskirtinai didinga ir reprezentatyvi, todėl naudojama ir valstybės reprezentacijos reikmėms.

Po pietų pasiekiame Krasyciną. Krasicynas (lenk. Krasiczyn) – dabar kaimo tipo gyvenvietę, labausiai lankomą dėl didingos XVI-XVII a. sandūros magnatų Krasickių pastatytos renesansinės pilies-rezidencijos.  XIX a. 3 deš. Krasiciną ir rūmus nupirko po sukilimų persekiojami ir nuo Rusijos imperijos valdžios bėgantys didikai Sapiegos bei čia šeimininkavo iki 1939 m. Pilis tapo viena iš kelių svarbiausių Sapiegų giminės rezidencijų Lenkijos teritorijoje. Pilies koplyčios rūsiuose buvo palaidotos kelios Krasicino Sapiegų kartos. Sapiegų laikais pilį apsupo iki šiol klestintis peizažinis parkas, kuriame tebežaliuoja Sapiegų giminės istoriją liudijantys šimtamečiai medžiai. Gimus Sapiegų dukrai – parke buvo sodinama liepa, sūnui – ąžuolas. Garsiausias iš čia gimusių Sapiegų – tarpukario Lenkijos katalikų bažnyčios ir politikos veikėjas, Krokuvos vyskupas, kardinolas Adomas Steponas Sapiega, 1946 m. lapkričio 1 d. į kunigus įšventinęs Karolį Voitylą. Lankome pilį ir parką.

Vėlai vakare pasiekiame Zamostę. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. ZAMOSTĖ – LIUBLINAS

Pusryčiai. Lankome Zamostės (lenk. Zamość) miestą, kurio renesansinis senamiestis 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Miestą įkūrė Lenkijos kancleris ir didysis etmonas Jonas Zamoiskis. 1589 m. miestas tapo Zamoiskių ordinacijos centru. Miestas buvo suprojektuotas ir pastatytas pagal tuo metu itin aktualią „idealiojo miesto“ idėją. Projektą parengė italų architektas Bernardo Morando iš Padujos. Miestas tebėra išlaikęs originalų planą ir jį saugojusius gynybinius įtvirtinimus. Ekskursijos-pasivaikščiojimo metu susipažįstame su išskirtine miesto urbanistine struktūra ir taisyklingu išplanavimu, gerai išlikusia tvirtove ir jos elementais (XVI-XVII a. sandūra), miesto centrine aikšte (XVI-XVII a.) ir jos dominante rotuše (XVII, XVIII a.), vadinamaisiais armėnų namais (Jono Zamoiskio pastatyti namai centrinėje aikštėje, skirti pirkliams armėnams), Zamoiskių rūmais (XVI-XIX a.), Prisikėlimo ir Šv. apaštalo Tomo katedra (XVI – XVII a. sandūra), renesansine sinagoga (XVII a. pr.). Miestas tuo metu buvo suvokiamas kaip gyvas organizmas ir projektuojamas žmogaus kūno ir organizmo funkcionavimo pavyzdžiu…

Laisvas laikas pietums. Vykstame link Liublino.

Apsigyvename viešbutyje. Visą popietę skiriame Liublinui (lenk. Lublin). Tai vienas senųjų lenkiškų miestų, svarbiausias ir didžiausias rytinės Lenkijos miestas. Liublinas lemtingas miestas LDK istorijoje – tai slenkstis, kurį peržengus Lietuva ilgam politiškai suartėjo su Lenkijos karalyste, tai „tarpinė stotelė“ Jogailos kelyje į Lenkijos sostą bei vieta, kur buvo pasirašyta Liublino unija. Pasivaikščiojimo-ekskursijos metu Liubline susipažįstame su nedideliu, tačiau jaukiu viduramžišku senamiesčiu, aplankome gražiausius senojo miesto kampelius – gynybinės sienos fragmentus su įspūdingais Krokuvos vartais, jėzuitų Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčią su kolegija (XVI-XVIII a.), dominikonų bažnyčią (XIV, XVII a.) ir vienuolyną, kurio reflektoriuje puvo pasirašytas 1569 m. unijos aktas, klasicistinę miesto rotušę (XIX a. pr.), Tribunolo pastatą (XVIII a.), paminklą Liublino unijai ir vadinamąją Lietuvių aikštę.

Nakvynė viešbutyje.

5 diena. LIUBLINAS – VILNIUS

Po pusryčių lankome Liublino pilį (XIII–XVII a., XIX a.) ir pilies Šv. Trejybės koplyčią (XIV a.). Koplyčioje yra visiškai išlikusios unikalios Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos funduotos XV a. pr. freskos. Šioje pilyje 1569 m. vyko seimas, kurio metu buvo priimtas lemtingas Lietuvai sprendimas dėl Liublino unijos ir  tuo pačiu Abiejų Tautų Respublikos sukūrimo.

Apie 11.00 išvykstame link Lietuvos. Vilnių pasiekiame apie 21.00 val.