STAMBULO MELANCHOLIJA

1 diena. VILNIUS – STAMBULAS – AUKSINIS RAGAS

Skrydis Vilnius – Stambulas. Atvykstame į Stambulą. Pervežimas oro uostas – viešbutis. Pasidedame daiktus, įsikuriame ir užsakytu transportu su vietiniu gidu vykstame į Ejupo rajoną prie Auksinio rago įlankos. Greičiausiai tokį vardą nulėmė auksinės spalvos atspindžiai, kuriais ramūs įlankos vandenys nusidažo per kiekvieną saulėtekį ir saulėlydį.  Atvykę funikulieriumi, kylančiu virš senųjų Ejupo kapinių, kur ilsisi didieji Otomanų imperijos sultonai, viziriai, taip pat Stambulo intelektualai, mokslininkai, dailininkai, poetai, pasiekiame žymaus prancūzų rašytojo ir keliautojo Pierro Loti garbei pavadintą Pierro Loti kalvą. Nuo čia kaip ant delno atsiveria panorama į Auksinį ragą, o tolumoje, vakarėjančio dangaus fone, ryškėja Stambulo smailių siluetas: mečečių kupolai, minaretai, Galatos bokštas. Grožėdamiesi vaizdais  išgeriame  puodelį arbatos arba kavos čia esančioje Pierre Loti kavinėje. Grįždami pravaiuojame daugiausia žydų apgyvendintus spalvingus Fener’o ir Balat’o rajonus – Stambulo religinių mažumų centre, kur šalia viena kitos galime pamatyti sinagoną, bažnyčią ar mečetę, bylojančias  apie religijų brolybę nuo Otomanų ir Bizantijos imperijų laikų. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. „PO SENĄJĮ KONSTANTINOPOLĮ“

Pusryčiai. Pažintį su Stambulu pradedame nuo Konstantino kolonos (Çemberlitaş Sütunu, UNESCO objektas), žyminčios kadaise čia buvusio Konstantino forumo centrą. Tai vienas iš nedaugelio ankstyvojo Bizantijos imperijos laikotarpio paminklų. Toliau keliaujame prie Šv. Sofijos soboro, t.y. Dievo Šv. Išminties bažnyčios (Ayasofya, UNESCO objektas). VI a. jis iškilo vietoje dviejų per maištus sunaikintų bažnyčių. Šventovę statė net 10 000 vyrų. Galingos arkinės kolonos ir skliautai laiko 32 m skersmens kupolą, pakibusį maždaug 55 m aukštyje. Nors statinys masyvus, bet iš vidaus palieka lengvumo ir gracingumo įspūdį. Per 40 langų į vidų patenkanti šviesa virsta švelniu išsklaidytu apšvietimu. Daugiau nei tūkstantmetį ši bažnyčia buvo didžiausia krikščionių šventykla pasaulyje, dariusi įtaką vėlesnių laikų architektūrai. Lankome čia įsikūrusį muziejų. Toliau keliaujame į Bazilikos cisternas (Yerebatan Sarnıcı) – didžiausias  vandens saugyklas Konstantinopolyje, kadaise tiekusias vandenį Didiesiems rūmams. Beveik visą amžių po užkariavimo osmanai net neįtarė apie šios saugyklos egzistavimą. Buvo surastos pasitvirtinus vietinių gyventojų pasakojimams apie kibiruose su žuvimis semiamą vandenį pro rūsių angas. Pasivaikštome ypatinga aura dvelkiančiomis skliautuotomis požeminės vandens talpyklos erdvėmis, apžiūrime „raudančią“ koloną, taip pat medūzos galvą, kuri, kaip tikima, saugojusi miestą nuo blogio. Visai greta – Hipodromo aikštė (Sultanahmet Meydanı). Konstantinopolio hipodromas buvo toks pat svarbus, kaip Romai koliziejus. Jame vykusios varžybos pritraukdavo apie 60 000 žiūrovų. Centrinėje dalyje stovėjo ilga siena – spina, už kurios vykdavo nuožmios kovos, o išilgai jos buvo demonstruojamos šlovingiausių kovotojų statulos ir įvairūs paminklai iš viso pasaulio – Egipto obeliskai, kolona iš Delfų ir t.t. Dabar hipodromo vietoje įrengta aikštė, tačiau kai kurie paminklai garsiąją spina tebepuošia iki šių dienų. Pasidairome po aikštę. Vakare siūlome pasigrožėti miestu plaukiant Bosforo sąsiauriu. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. „OSMANŲ IMPERIJOS PĖDSAKAIS“

Pusryčiai. Tęsiame ekskursiją. Šią dieną skiriame svarbiausiems Otomanų imperijos objektams apžvelgti, kai Konstantinopolis pateko osmanų valdžion. Pirmiausia lankome Topkapio rūmus (Topkapi Sarayi, UNESCO objektas), kurie buvo pagrindinė imperijos sultonų rezidencija beveik 400 metų. Tai ištisas kompeksas kiemų ir pastatų su šimtais įvairiausių kambarių, supamas erdvių sodų, kurie itin išgražėja pavasarį, sužydėjus tulpėms. Susipažįstame su sultonų gyvenimu už imperatoriškųjų sienų, pasivaikščiojame ištaigingais kiemais su fontanais, terasomis bei sodais, apžiūrime sultonų vadovybės, lobyno, virtuvės, monetų ir papuošalų kalyklos, haremo ir kt. patalpas. Pageidaujant laisvu metu bus galimybė aplankyti rūmų teritorijoje įsikūrusius Archeologijos arba Islamiškojo meno muziejus. Toliau lankome priešais Sofijos soborą esančią Sultono Ahmedo mečetę su sodais (Sultan Ahmet Camii, UNESCO objektas). Šiandien ji daugeliui geriau žinoma Mėlynosios (žydrosios) mečetės vardu dėl daugiau kaip 20 000 jos interjero dekorui panaudotų įvairių atspalvių mėlynos spalvos Izniko plytelių.  Šis osmaniškos architektūros statinys iškilo daug vėliau nei Šv. Sofijos soboras (XVII a.). Sultonas Achmedas, būdamas 19 metų, nutarė pastatyti daug įspūdingesnę šventovę už Šv. Sofijos soborą. Greta mečetės iškilo net 6 minaretai, kas anuomet sukėlė didžiulį pasipiktinimą, nes tiek jų turėjo tik Kaabos mečetė Mekoje. Šešiolika minaretuose įrengtų balkonų muezinams (maldos  šaukliams) žymi, jog Achmedas buvo 16-asis Otomanų imperijos sultonas. Ar Achmedui pavyko pasiekti savo tikslą, galėsime patys įvertinti apsilankymo metu. Lankome dar vieną didingą Otomanų imperijos laikus menantį objektą – Suleimano Didžiojo mečetę (Suleymaniye Camii) – visą architektūrinį kompleksą, skirtą galingiausio sultono garbei, kurio dėka imperija pasiekė didžiausią klestėjimą. Šią šventovę, pastatytą ant vienos iš septynių Stambulo kalvų, suprojektavo vienas geriausių miesto architektų – Mimaras Sinanas. Apsilankę turėsime progą sužinoti, kaip genialiojo architekto sprendimai padėjo kompleksui atlaikyti žemės drebėjimą, kodėl 450 metų degdamos aliejinės lempos ir žvakės nepaliko sienose suodžių žymių ar kaip jam pavyko sukurti tokią nuostabią akustiką. Laisvas laikas, kurį siūlome praleisti Didžiajame turguje (Grand Bazaar) – vienoje seniausių ir didžiausių pasaulio prekyviečių, veikiančių nuo XV a. Po vienu stogu įsikūrę per 4000 įvairiausių parduotuvėlių, siūlančių tekstilės, keramikos, juvelyrikos ir kt. gaminių. Ne tik gera proga įsigyti ką nors prisiminimui, bet ir pajausti vietinių gyvenimo pulsą. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. BIZANTIJOS IR OTOMANŲ PREKYBOS UOSTAS – GALATA IR STAMBULO NAUJAMIESČIO SPINDESYS

Pusryčiai. Susipažįstame su jaukiu Galatos rajonu, svarbiu prekybiniu uostu tiek Bizantijos, tiek Otomanų imperijų laikais, apsuptu Aukso rago prekybinio kelio iš vienos pusės ir Bosforo sąsiaurio – iš kitos. Žavus vietovės akcentas – Galatos bokštas, matomas iš įvairiausių miesto vietų. Keliaujame iki Galatos tilto, kur susitinka du pusiasaliai. Pakeliui aplankome šurmuliuojantį Prieskonių (Egiptietišką) turgų (Mısır Çarşısı) – vieną didžiausių dengtų turgaviečių mieste, kupiną gardžiausių prieskonių aromatų. Kadais čia buvo pardavinėjamos prekės iš Egipto. Perėję tiltą galėsime pasirinkti, kuriuo keliu toliau keliauti iki Galatos bokšto – metro ar įmantriais Art Nouveau stiliaus Kamondo laiptais. Bokštą XIV a. viduryje pastatė pirklių bendruomenė iš Genujos. Anuomet bokštas buvo aukščiausias pastatas mieste (tuometiniame Konstantinopolyje). Genujiečiai jį naudojo atplaukiantiems prekybos, o taip pat ir priešų laivams stebėti. Pakylame į apžvalgos aikštelę, iš kur atsiskleidžia vaizdinga Stambulo panorama: nuo Princų salų Marmuro jūroje iki Bosforo sąsiaurio ir Aukso rago. Tęsiame kelionę. Paliekame senamiestį ir žengiame į teritoriją už miesto sienų – į judrų Stambulo naujamiestį. Pasivaikštome Istiklai gatve (pageidaujantys galės vykti čia kursuojančiu senoviniu tramvajumi), kurios dauguma pastatų iškilo XIX a. pab. – XX a. prad., kuomet klestėjo Art Nouveau architektūros stilius, o jo madai neatsispyrė ir šios gatvės statytojai. Tai meno galerijų, teatrų, žymių prekinių ženklų parduotuvių, kavinių gatvė, kur niekad nenutyla pokalbiai, gyva muzika. Praeiname seniausią miesto viešbutį Pera Palas, kur buvo priimami Rytų ekspreso keleiviai, „Gėlių pasažą“ (Çiçek Pasajı) – mėgstamą susitikimų vietą, stabtelime Ravouna Coffee & Bar su autentišku Art Nouveau stiliaus interjeru, užsukame į O. Pamuko pamėgtą istorinį antikvarinių knygų turgų (Sahaflar çarşısı) netoliese ir t.t. Gatvė užsibaigia Taksimo aikšte – dar viena judria miesto centro vieta. Pageidaujant, bus galimybė vakarą praleisti stebint tradicinį dervišų-mevlevių šokį (vienuolių ordinas, kuris siekia dvasinės ekstazės per muziką ir šokį sukantis). Nakvynė viešbutyje.

5 diena. TARP EUROPOS IR AZIJOS – KELIONĖ BOSFORO PAKRANTĖMIS

Pusryčiai. Šią dieną privačiu transportu vykstame į atokiau centro esančius Stambulo rajonus prie Bosforo sąsiaurio. Lankydami abiejų pakrančių rūmus, tvirtoves, kartu dairomės po europinį ir azijietiškąjį Stambulą iš įvairių apžvalgos taškų. Žymiausias turkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Orhanas Pamukas, kurio vaikystė prabėgo prie Bosforo, savo knygoje apie mylimą miestą teigė, jog dar ankstyvoje jaunystėje supratęs, kad Bosforas turi sielą: Man Bosforas – neišsenkantis gėrio, optimizmo, sveikatos ir stiprybės šaltinis, kurio dėka gyvenimas mieste tampa lengvesnis. Iki XVII a. palei Bosforą driekėsi keli graikų žvejų kaimeliai. Paskui vienas po kito ėmė dygti Osmanų imperijos privilegijuotųjų vasarnamiai, kurie tapo pašaliniams neprieinamos osmanų kultūros židiniu. Susikūrus Turkijos respublikai ir skleidžiantis  patriotizmui, šios osmanų pašų ir vėlesnės turtuolių vilos su Bosforo vaizdais  virto turkų-osmanų kultūrinio tapatumo simboliais. Pradedame ekskursiją nuo Bosforo pakrantės europinėje dalyje, pirmiausia aplankydami Dolmabachčės rūmus (Dolmabahce sarayi) – XIX a. vid. – XX a. I p. pagrindinį Otomanų imperijos administracinį centrą, kai osmanų padišachai, trokšdami vakarietiško gyvenimo būdo ir patogumo, paliko Topkapės rūmus ir persikraustė į šiuos naujus neoklasicistinius-osmaniškus rūmus. Rūmai turėjo pademonstruoti imperijos galią, tačiau nutiko priešingai – prabangai švaistomi pinigai tik paspartino imperijos griūtį. Apžiūrime itin gausiai krištolu ir auksu puoštus interjerus, kur paskutines dienas praleido Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas M. K. Atatiurkas. Toliau vykstame prie Rumelichisaro tvirtovės,  kurią XV a. vid. ant prie siauriausios Bosforo vietos pastatė osmanai. Jos pagalba Otomanų imperija užėmė Konstantinopolį, vėliau pervadintą Stambulu ir tapusį naująja imperijos sostine. Apsilankę tvirtovėje vykstame į kitą Bosforo krantą azijinėje dalyje. Pakylame į Čamličo kalvą (Buyuk Camlica), iš kur pasigrožime europietiškojo Stambulo vaizdais. Pasivaikštome jaukia Iuskiudaro pakrante su žavinga Stambulo senamiesčio, Galatos rajono, Mergelės bokšto panorama. Nakvynė viešbutyje.

6 diena. STAMBULAS – VILNIUS

Pusryčiai. Išvykstame į oro uostą. Skrydis Stambulas – Vilnius (su Turkish Airlines oro linijomis).