Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    2024 m. liepos 02 - 04 (Antradienis - Ketvirtadienis, 3 d.)
  • Kaina :
    294 Eur
  • Grupės dydis :
    iki 34 žmonių
  • Transportas :
    kelionė autobusu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus
  • Pastabos :
    IŠVYKIMŲ VIETOS: iš Vilniaus: 06.00 val. nuo Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčios; iš Kauno: 07.15 val. nuo nuo prekybos centro „SAVAS“. Planuojamas grupės dydis: 28-34 žm.

1 diena. VILNIUS – KAUNAS – TURAIDA – KRIMULDA – GUTMANIO OLA - SIGULDA

Anksti ryte, 06.00 val., išvykstame iš Vilniaus. 07.15 val. keleivių paėmimas iš Kauno. Per Lietuvą, pietinę Latviją kylame į šiaurinę Latviją, Vidžemės regioną.

Pasiekiame Gaujos nacionalinį parką. Tai vienas didžiausių nacionalinių parkų Baltijos šalyse, išsiskiriantis savitu Gaujos upės senvagės kraštovaizdžiu su įspūdingomis atodangomis, uolomis ir olomis bei didele gausa legendomis apipintų kultūros ir istorijos objektų. Visą dieną turėsime galimybę gėrėtis išskirtiniu Gaujos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, išvysime gražiausias jo vietas – Gaujos slėnį, Gutmanio olą, Turaidos, Krimuldos ir Siguldos pilis.

Pirmiausia lankome Turaidos muziejų-rezervatą: viduramžius menančią Turaidos vyskupų pilį (pradėta statyti 1214 m.) ir pasivaikštome po dvaro sodybos erdvę – muziejų ir parką vienu metu.

Nepraleidžiame progos pasigrožėti netoliese įsikūrusiu įspūdingu Krimuldos dvaru, kuris šioje vietoje iškilo XIX a. romantiškų viduramžių pilies griuvėsių fone. Išliko ne tik rūmai, bet ir jį supantys ūkiniai pastatai – arklidės, tvartas, tarnų namas, vasaros paviljonas ir kt. Šiandien rūmuose įsikūrusi Krimuldos reabilitacijos ligoninė. Grožimės nuostabiomis panoramomis nuo dešiniojo Gaujos upės kranto.

Popiet pervažiuojame į kitą Gaujos upės krantą, pakeliui sustodami prie Gutmanio olos – didžiausio urvo Baltijos šalyse su išlikusiais XVII a. įrašais.

Atvykstame į Siguldą. Lankome įspūdingas Siguldos Senąją ir Naująją pilis. Siguldos senoji Kalavijuočių ordino pilis (vėliau - Livonijos) pradėta statyti dar 1207 m. ir tai vienas seniausių mūro pastatų Latvijoje.

Nakvynė viešbutyje.

2 diena. SIGULDA – CĖSIS – LYGATNĖ – UNGURMUIŽA – SIGULDA

Pusryčiai viešbutyje.

Keliaujame į Lygatnę. Jau beveik 200 metų Lygatnės vardas glaudžiai siejamas su popieriaus fabriku (nustojo veikti tik 2014 m.). Miestelio istorinis centras kartu su fabriko ir jo darbininkų mediniais gyvenamaisiais namais yra svarbus Latvijos pramonės paveldo paminklas. Įsikūrusi vaizdingame upės slėnyje, Lygatnė taip pat garsi kaip unikalus gamtos paminklas. Būtent čia sutinkama daugiausia smiltainio uolienų atodangų visoje Latvijoje, o kur dar daugiau nei 300 dirbtinių urvų, kuriuose vietiniai gyventojai saugojo maistą, gėrimus ir vertingus daiktus. Su vietiniu gidu apžiūrime Lygatnės popieriaus fabriką (iš išorės), gyvenvietę, urvus smiltainio uolose.

Toliau vykstame į Cėsį. Viduramžiais Cėsyje kalavijuočiai pastatė mūrinę pilį, greta jos išaugo miestas. XIII-XVI a. Cėsio pilis buvo pagrindinė Livonijos ordino valstybės sostinė. Čia buvo strateguojama baltų žemių kolonizacija ir Lietuvos nukariavimas. Su gidu išniukštinėjame visas Cėsių pilies kerteles, pasivaikštome po senamiestį, aplankome Šv. Jono bažnyčią - vieną seniausių Livonijos ordino šventovių (pastatyta 1284 m.).

Vykdami viešbučio link stabtelime Ungurmuižos dvarelyje. Tai vienas retų XVIII a. medinių dvarų Latvijoje, žavintis mediniais barokinais rūmais su interjere išlikusia 1750 m. sienų tapyba, senu parku su šimtamečiais ąžuolais, jaukia atmosfera. Kartu su gidu pasivaikštome po dvarą.

Grįžtame į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

3 diena. SIGULDA – KUOKNESĖ – JEKABPILIS – KAUNAS – VILNIUS.

Pusryčiai viešbutyje.

Baigiame viešnagę prie Gaujos ir vykstame Lietuvos link. Pakeliui lankome dar vieną ypatingą vietovę Vidžemės regione – Kuoknesę. Iki pasirodant vokiečių ordinui, Kuoknesėje, ant aukštos padauguvio kalvos, stūksojo medinė latgalių pilis. 1209 m. jos vietoje Rygos vyskupas liepė pastatyti mūrinę pilį. Pirmus 50 metų Kuoknesės pilis veikė kaip tvirtovė. Išaugus gyventojų skaičiui, Kuoknesė gavo miesto teises, o dėl ypatingos strateginės padėties (pro čia ėjo svarbus Dauguvos prekybinis kelias) netrukus tapo Hanzos pirklių sąjungos nariu. Vienu metu pilis net buvo valdoma LDK (vėliau ATR). Šiaurės karo metu pilis buvo susprogdinta ir daugiau nebeatstatyta. Iki 1966 m. pilies griuvėsiai dar stovėjo kalvos viršūnėje, bet užpildant Pliavinių HE vandens talpyklą, piliakalnis nugrizdo, o kartu su juo – ir istorinis Kuoknesės kraštovaizdis. Su gidu lankome miestelį ir pilį.  

Toliau mūsų kelias veda į senąjį Krustpilį, šaltiniuose paminėtą 1237 m., kai Rygos vyskupas čia pasistatė pilį (Kreutzburg; pavadinimas kilo nuo kryžiškai suformuotų patalpų). Pilis, kurioje ilgus amžius viešpatavo Korfų giminė, išliko iki šių dienų. Pervažiavę tiltu per Dauguvą, kairiajame jos krante randame Jekabpilį, 1670 m. įkurtą Kuršo kunigaikščio Jokūbo (latv. Jekabs) buvusioje sėlių genties teritorijoje. Nuo 1962 m. Krustpilis ir Jekabpilis tampa vienu miestu, vadinamu Jekabpiliu. Tais metais miestą sujungė atstatytas tiltas per Dauguvą, kuris Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriautas. Lankome Krustpilio pilį, kuriame veikia Jekabpilio istorijos muziejus, trumpai pasivaikštome Jekabpilio senamiesčiu.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė
Nuotraukų šaltiniai: Daugumos nuotraukų autorė – D. Žebelytė Petraitienė, kitos iš: https://www.photoplaces.eu/, https://ungurmuiza.lv/, wikipedia.org, https://www.latvia.travel/