ART NOUVEAU PAVELDO MIESTAS – RYGA IR DU JOS KURORTAI: JŪRMALA IR KEMERIAI

Liepos 16 d. (antradienis) VILNIUS – KAUNAS - RYGA

Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė pro Kauną į Latviją.

Ryga. Atvykstame į Rygą, dažnai tituluojamą Art Nouveau miestu. Art Nouveau – meno kryptis, suklestėjusi iki Pirmojo pasaulinio karo visoje Europoje ir JAV kaip priešprieša iki tol vyravusiam istorizmui, kuris reiškėsi praeities stilių pakartojimu. „Naujuoju stiliumi“ arba Art Nouveau* siekta išsilaivinti iš tiesių linijų ir kampų bei atkartoti lenktas natūralias gamtos linijas. Stilius išsiskyrė gausia ornamentika, kompozicijoje dažnai naudota asimetrija, mėgti stilizuoti augalai, veidai, ilgaplaukės merginos, paukščiai ir kt. motyvai.

Beveik 40 proc. Rygos centro puošia elegantiški Art Nouveau pastatai - tiek vienoje vietoje susitelkusių šio stiliaus pastatų neišvysite niekur kitur pasaulyje. Art Nouveau plėtra čia sutapo su precedento neturinčiu miesto augimo bumu: gyventojų padaugėjo kone dvigubai, vienas po kito kilo mūriniai daugiaaukščiai. Rygos centro veidas, kurį regime šiandien – tai XX a. pradžios vietinių Rygos architektų, sekusių Art Nouveau madomis, kūrybos vaisius. Veikiant latvių tautinio atgimimo idėjoms, 1905 – 1911 m.  Rygos Art Nouveau architektūroje ėmė plisti tautinis romantizmas, atspindėjęs Rygos architektų bandymą sukurti savitą Latvijos architektūrą. Šiandien kas ketvirtas Art Nouveau stiliaus pastatas su stilizuotais etnografiniais motyvais, romantiškais bokšteliais ir kt. elementais, gali būti priskirtas tautiniam romantizmui.

Lankome Art Nouveau centrą - vienintelį muziejų Baltijos šalyse, dedikuotą Art Nouveau paveldui. Muziejus įkurtas privačiame žymaus latvių architekto Konstantino Pėkšėno bute, kurį pats ir suprojektavo. Tiksliai atkurtas 1903 - ųjų interjeras nukels į XX a. pradžią, leisdamas įsivaizduoti turtingo miestiečio kasdienybę. Su muziejaus gidu aplankome elegantiškai dekoruotą ir apstatytą svetainę, židinio kambarį, valgomąjį, miegamąjį, virtuvę, užeiname į tarnaitės ir vonios kambarius, gėrimės nepaprasto grožio sraigtine laiptine.

Pietų pertrauka.

Leidžiamės į specialią kelių valandų trukmės ekskursiją po Art Nouveau metropoliu vadinamą Rygą su vietiniu gidu. Rygoje yra maždaug 800 Art Nouveau stiliaus pastatų, daugiausia susitelkusių Rygos centre ir nedidelėje senamiesčio dalyje. Su vietiniu gidu apžvelgiame įspūdingiausius Art Nouveau pastatus, bandome atpažinti tautinio romantizmo detales juose.

*įvairiose šalyse vadinamas nevienodai: Lietuvoje – modernu, Austrijoje – secesija, Vokietijoje – Jugendstil, Prancūzijoje – Art Nouveau, Italijoje – Stile Liberty, Ispanijoje – modernismo, Gaudi stiliumi ir t.t.

Nakvynė viešbutyje Rygoje.

Liepos 17 d. (trečiadienis) RYGA – JŪRMALA – KEMERIAI – KAUNAS - VILNIUS

Pusryčiai viešbutyje.

Jūrmala. XIX a. Jūrmala tebuvo žvejų kaimelių juosta palei Rygos įlanką. Žmonės iš Rygos čia užklysdavo retai, mat 25 km atstumas buvo per didelis dažnam keliavimui arklių tempiamais vežimais. Situacija pasikeitė 1877 m. baigus tiesti geležinkelio liniją iš Rygos į Tukumą. Kiekviename kaimelyje įrengus po atskirą stotį, šiltomis vasaros dienomis išlipdavo minios poilsiautojų. Arčiau Rygos esantys kaimai buvo praminti „Rigas Jūrmala“, t. y. „Rygos pajūriu“. Čia iškilo pirmieji dideli pastatai turistams: palei naujai nutiestas gatves nusidriekė gausiai dekoruotos Rygos elitui (daugiausia etniniams vokiečiams) priklausiusios medinės vasaros vilos su bokštais, pastatytos nedidelės įvairių konfesijų bažnytėlės, viešbučiai, restoranai. Tuo tarpu Kemeriai nebuvo laikomi Rygos Jūrmalos dalimi, tačiau taip pat suklestėjo dėl čia esančių mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkinių. Kartu su vietiniu gidu pasivaikštome po Jūrmalą, gėrėdamiesi išskirtine Jūrmalos medine architektūra. Mieste saugoma daugiau kaip 400 medinių pastatų, kuriuose gausu neoklasicizmo, Art Nouveau ar funkcionalizmo bruožų, dažną puošia tautinio romantizmo motyvai.

Kemeriai. Kaip minėta, ši vietovė iš pradžių formavosi kaip balneologinis kurortas, įsteigtas ir ypač išpopuliarėjęs Rusijos imperijos laikotarpiu. Tai liudija faktas, kad 1912 m. buvo atidaryta tiesioginė geležinkelio linija Kemeriai – Maskva. Latvijos Respublikos laikotarpiu čia pastatyta speciali maudykla, skirta purvo vonioms su mechaniniu karšto purvo tiekimu ir panaudoto purvo siurbimui atgal į pelkę, taip pat 42 m aukščio vandens bokštas su apžvalgos aikštele ir įspūdingiausias Kemeriuose – viešbutis „Kemeri“, kitaip dar vadintas „Baltuoju laivu“ ar „Baltąja pilimi“. Pasivaikštome po buvusį Kemerių kurortą, prisimindami jo kūrimosi istoriją, klestėjimo ir nuosmukio laikus, apžiūrėdami viešbutį „Kemeri“ ir greta esantį vandens bokštą, aplankydami vieną seniausių ir didžiausių už Rygos ribų - Kemerių kurorto parką, kurį raizgo gausybė pasivaikčiojimo takelių, o pro teritoriją vingiuoja nedidelė Versupitės upėlė, stabtelime prie sieringo vandens paviljono ir šaltinio.

Kelionė į Lietuvą. Pro Kauną grįžimas į Vilnių.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: liveriga.com, wikimedia.org, wikipedia.org, visitjurmala.lv, latvia.travel