LDK PAVELDO KELIU PALENKĖJE: SENIEJI KAIMAI IR MIESTELIAI, KONFESINIS PALIKIMAS, BELOVEŽO SENGIRĖ

Palenkės istorinis–kultūrinis regionas nėra „tipinė“ Lenkija. Palenkės kitoniškumą lėmė savita gamta ir istorija. Regionas dabartinėje Lenkijoje išsiskiria itin švaria, žmogaus mažai paliesta gamta ir daugiakonfese kultūra, paveldu. Kitados šioje erdvėje gyveno jotvingiai, XIV pab. - XVI a. II p. šios žemės priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei (LDK). Palenkėje telkėsi LDK didžiųjų kunigaikščių, garsiausių LDK giminių – Goštautų, Radvilų, Chodkevičių, Sapiegų – žemės ir privatūs miestai, čia iki šiol gerai sugyvena katalikai, stačiatikiai, unitai ir musulmonai. 
Kelionė padės pažinti Palenkės kitoniškumą ir pajusti jos dvasią, ramybę. Lankysime ne didžiuosius miestus, o laike „užstrigusius“ nedidelius miestelius ir kaimus, gėrėsimės gamta. 

1 diena. VILNIUS – KAUNAS – SUPRASLIS – BOHONIKAI – KRUŠNIANAI – BIALOVEŽA

06.00 val. išvykstame iš Vilniaus. 

Apie 10.00 Lenkijos laiku pasiekiame pirmąją lankomą vietą – Supraslį (Supraśl). Supraslyje lankome stačiatikių vienuolyno ir Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai cerkvės ansamblį (XVI-XVIII a.), ikonų muziejų. Supraslio vienuolynas vienas svarbiausių stačiatikių, vėliau unitų religinių ir kultūros centrų LDK, ATR. Vienuolyno cerkvė – unikalus sakralinis pastatas, priskirtinas gotikinių cerkvių statybos reiškiniui, būdingam tik LDK, vienuolyno fundatorių Chodkevičių nekropolis. Cerkvė neseniai visiškai atstatyta po to, kai II Pasaulinio karo metais buvo susprogdinta. 

Pietūs Bohonikuose (Bohoniki), totorių užeigoje.

Po pietų pasiekiame Krušnianus (Kruszyniany) – seną totorišką kaimą. Krušnianuose lankome seniausią dabartinėje Lenkijoje ir vieną seniausių ATR XVIII a. mečetę ir totorių kapines. 

Nakvynė viešbutyje Bialoviežoje, galimybė neribotai leisti laiką sveikatingumo zonoje (baseinas, sauna, sūkurinė vonia, sporto salė). 

2 diena. BIALOVEŽA – BELOVEŽO GIRIOS PAŽINTINIS TAKAS – DROHIČINAS – KODENIS

Pusryčiai. Rytą pradedame Belovežo girios pažintiniame take. Su vietos gidais-palydovais leidžiamės į 5 km ilgio pažintinį Belovežo girios taką. Belovežo giria – tai išskirtinis gamtos, o tuo pačiu ir istorijos paminklas tiek Europos, tiek Lietuvos istorijoje. Belovežo giria nuo XIV a. pab. buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, vėliau, nuo XVIII a. pab., Rusijos imperijos carų medžioklės ūkis. Belovežo giria – tai Vidurio Europos sengirės autentiški likučiai, unikalus gamtos paminklas. Šiandien Belovežo giria juridiniu požiūriu padalinta į dvi dalis: Lenkijos Respublikos pusėje – Belovežo nacionalinį parką ir Baltarusijos pusėje – Valstybinį nacionalinį Belovežo girios parką (apie 152 000 ha). Lenkijoje esanti girios dalis paskelbta UNESCO pasaulinio paveldo objektu dar 1979 m., o Baltarusijoje – 1992 m. 

Po pietų atvykstame į Drohičiną (Drohiczyn). Drohičinas – senoji LDK laikų Palenkės vaivadijos sostinė, regiono religinis centras. XIII-XVI a. Drohičinas daug kartų keitė šeimininkus – čia šeimininkavo jotvingiai, Kijevo Rusios, Mazovijos, LDK kunigaikščiai. Kas valdė Drohičiną ir jo pilį ant įspūdingo Bugo šlaito, tas valdė ir visą Palenkę. Pakilsime į Drohičino piliakalnį, lankysime diacezijos muziejų. 

Apie 19.00 val. pasiekiame nakvynės vietą – Kodenį (Koden). Unikali patirtis - nakvynė piligrimų namuose. 

3 diena.  KODENIS – PALENKĖS BIALA – BALSTOGĖ

Pusryčiai. Pažintį su Kodeniu pradedame nuo Kodenio santuariumo. Kodenis – miestelis prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos, o kadais – vienas svarbiausių Sapiegų giminės miestų ir rezidencijų. Dabar miestas geriausiai žinomas dėl Sapiegų įkurto Kodenio Švč. Mergelės Marijos sanktuariumo. Tai vienas seniausių Švč. Mergelės Marijos sanktuariumų Lenkijoje ir Lietuvoje, svarbus piligrimystės centras iki šių dienų. Svarbiausi lankomi objektai: Sapiegų rūmų-pilies griuvėsiai (XVI-XVII a.), Šv. Dvasios cerkvė (XVI a.) - buvusi pilies koplyčia – gotikinė cerkvė, vienas gražiausių Liublino renesanso stilistikos sakralinių pastatų - Šv. Onos bažnyčia (XVII a.), kurioje saugomas garsusis stebuklais garsėjantis Kodenio Švč. Mergelės Marijos paveikslas. 

Toliau mūsų kelias veda į Palenkės Bialą (Biała Podlaska), kitaip dar Radvilų Bialą. Iljiničių giminei priklausiusi Biala paveldėjimo keliu XVI a. II p. atiteko Radviloms ir tapo viena iš garsiausių Radvilų giminės rezidencijų po Nesvyžiaus ir Olykos. Palenkės Biala Radviloms priklausė iki XIX a. Lankome Bialos pilies muziejų, o vėliau su vietos gidu pasivaikštome po senąją miesto dalį. Ekskursijos metu apžiūrime Radvilų laikus siekiančią miesto urbanistinę struktūrą, Radvilų piliavietę, Radvilų giminės funduotus sakralinius pastatus – Šv. Onos (XVI a.) bažnyčią, Šv. Antano bažnyčią (XVII a.) bei Radvilų palaidojimus, Bialos Akademijos pastatus (XVIII a.).

Atvykstame į Balstogę. Apsistojame viešbutyje miesto centrinėje dalyje. Laisvas laikas mieste. 

4 diena.  BALSTOGĖ – TIKOCINAS – KAUNAS – VILNIUS

Pusryčiai. Pirmoje dienos pusėje lankome Sibiro muziejų Balstogėje. Tai naujas, modernus ir abejingų nepaliekantis muziejus. 

Po pietų pasiekiame Tikociną (Tykocin). Tikocinas – šiandien tylus ir nedidelis miestelis ant kairiojo Narevo upės kranto, vienas seniausių ir gražiausių urbanistinių paminklų istorinėje Palenkėje. Mieste šeimininkavo garsios LDK ir LK giminės (Goštautai, Černeckiai, Branickiai) bei pats valdovas Žygimantas Augustas. Pasivaikštome po miestelį, iš išorės apžiūrime LDK Žygimato Augusto pilį (XVI a.), tiksliau - jos rekonstrukciją, atliktą nuo pamatų XXI a., Branickių funduotą Švč. Trejybės bažnyčią ir misionierių vienuolyno ansamblį (XVIII a.), Tikocino žydų kvartalą. Tikocino žydų miesto dalis viena iš kelių geriausiai išlikusių buvusioje ATR, o Tikocino sinagoga (XVIII a.) – itin vertingas ir retas išlikimo požiūriu barokinis judėjų sakralinės architektūros paminklas. Tikocine planuojami grupės pietūs. 

Kelionė per Lenkiją link Lietuvos, apie 21.00 pasiekiame Vilnių. 

Programą parengė: D. Vitkauskaitė, VU lektorė

Nuotraukų šaltiniai: https://commons.wikimedia.org, https://polandsoultravel.com, wikipedia.org