PIETRYČIŲ ESTIJA: TARTU IR JO APYLINKĖS

Raktiniai žodžiai: ugrofinai / finougrai, Livonija, Tartu, sentikiai, baltvokiečiai, estai ir latviai 

1 diena. VILNIUS – TARTU 

05.00  val. išvykstame iš Vilniaus. Kelionė per Lietuvą, Latviją.

Apie 14.00 pasiekiame Tartu. Tartu seniausias Estijos miestas, dažnai vadinamas intelektualiniu šalies centru dėl čia veikiančio seniausio ir geriausiai žinomo Estijos universiteto. Tartu lankymą planuojame pradėti nuo ekskursijos Estijos nacionalinio muziejaus – geriausio ir moderniausio regiono finougrų etnografijos ir Estijos istorijos muziejaus. Muziejus išsiskiria ne tik modernia ekspozicija, bet ir pastatu. 2005 m. Estijos kultūros ministerija ir Estijos architektų sąjunga kartu su muziejumi paskelbė tarptautinį konkursą Estijos nacionalinio muziejaus naujam pastatui. Projektą „Atminties laukas“ laimėjo tarptautinė architektų grupė. 2016 m. atidaryto pastato architektūra įprasmina muziejaus istoriją, tame tarpe ir  buvusį dvarą, karą ir aerodromą, o modernumas vis dar vertinamas kontraversiškai. Turėsime galimybę patys įvertinti. Ekskursija-pasivaikščiojimas su vietos gide po Tartu senamiestį. Lankome rotušę ir jos aikštę, senojo universiteto ansamblį, observatoriją, Angelų ir Velnių tiltus, įspūdingus Šv. Jono katedros griuvėsius ant kalvos viršūnės. Bandome aptikti jėzuitų pėdsakus šiame mieste. 

Pageidaujant galimybė pavakarieniauti garsiajame Parako rūsyje – legendiniame alaus restorane, kuris įrengtas XVIII-XIX a. Tartu fortifikacijos rūsiuose.

Nakvynė viešbutyje miesto centre. 

2 diena. TARTU – VARNIJA  – KOLKJA – ALATSKIVI – KALASTE – RAJA – MUSTVEE – TARTU

Pusryčiai. Keliaujame link Peipsio (estiškai) / Čiudo (rusiškai) ežero vakarinės pakrantės. Šis regionas pirmiausia asocijuojasi su Estijos sentikiais. Sentikiai į dabartinę Estijos teritoriją pradėjo keltis XVII a. pabaigoje. Nepaisant XIX ir XX a. Rusijos imperijos ir sovietų bažnyčios politikos, Estijos sentikių etninė-religinė bendruomenė išsaugojo kultūrinį savitumą ir tapo integralia modernios Estijos dalimi. Nedideli žvejų kaimeliai ežero pakrantėje – Varnja, Raja, Kolkja, Mustve ir kt. - gyvi, vietinių tebegyvenami Estijos sentikystės muziejai po atviru dangumi. Lankomės sentikių muziejuje, geriame arbatą „pagal sentikius“. Vakarinė Peipsio ežero pakrantė garsėja setų ir sentikių auginamais svogūnais, gaminama ežero žuvimi, savita gyvenimo tvarka ir ritmu, ramybe. Sakoma, kad geriausi svogūnai auginami Kolkja vietovėje...

Nutolstame keliolika kilometrų ir „peršokame“ visai į kitą temą – baltvokiečių istoriją. Lankome Alatskivi dvaro sodybą ir muziejų. Alatskivi dvaras žinomas nuo XVII a. pr., XIX a. vid. dvaro sodybą papuošė išskirtinio dydžio 130 ha peizažinis parkas, o 1880 - 1885 m. Nolcken giminė senuosius rūmus perstatė neogotikos stiliumi. Dažnai baltumu švytintys rūmai-pilis įvardijami vienu gražiausiu neogotikinių pastatų Baltijos šalyse. 

Grįžtame į Tartu. 

Nakvynė viešbutyje Tartu miesto centre. 

3 diena. TARTU – VALMIERA – UNGURMUIŽA – LIELSTRAUPĖ – VILNIUS

Po pusryčių pajudame link Lietuvos, bet pakeliui dar kelis kartus stojame šiaurės Latvijoje bei tęsiame pokalbį apie Livonijos ir baltvokiečių likimą.

Stojame trumpam Valmieroje – vienoje seniausių gyvenviečių Latvijoje, apžiūrime senąją miesto dalį – dar XIII a. pradėtos statyti pilies liekanas ir galingąją Šv. Simono bažnyčią. 

Ilgėliau užtrunkame Ungurmuižoje. Dauguma šios vietos net negirdėję. Ungurmuižos dvaras – tarytum „užstrigęs“ XVIII amžiuje. Mediniai barokiniai dvaro sodybos rūmai ir kiti pastatai, šimtamečiai ąžuolai, senas parkas mus tarytum nukelia į „Pono Tado“ epochą. Prašome neieškokite vaizdų internete, palikite sau malonumą nustebti. 

Esant galimybei, trumpam stabtelime apžiūrėti Lielstraupės pilį. Lielstraupės pilis yra viena iš retų viduramžių pilių Latvijoje, išlikusi iki šių dienų. Lielstraupės pilies gyvavimą ištisus šimtmečius lėmė baltvokiečių fon Rozenų šeima, kuri su nedidelėmis pertraukomis pilį valdė iki 1939 m. Paskui 50-imčiai metų šiame pastate įsikūrė Straupės narkologinė ligoninė, tačiau nuo 2018 m. ši pilis – Pargaujos apskrities savivaldybės nuosavybė, prieinama ir lankytojams. Lielstraupės pilis yra vienintelė pilis Latvijoje, kurios pastatų komplekse yra bažnyčia. Pilis pastatyta romaniniu stiliumi, tačiau šiuos laikus pasiekė įgavusi „barokinį rūbą“.

Apie 23.00 val. pasiekiame Vilnių.

Programą parengė: D. Vitkauskaitė, VU lektorė

Nuotraukų šaltiniai: visitestonia.com, wikipedia.org/, sibulatee.ee/