Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    2020 m. gegužės 06 - 15 (Trečiadienis - Penktadienis, 10 d.)
  • Kaina :
    1159 Eur + skrydis
  • Grupės dydis :
    iki 14 žmonių
  • Transportas :
    kelionė lėktuvu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus

1 diena. VILNIUS – EUROPOS MIESTAS – BAKU

Skrydis Vilnius – Europos miestas – Baku. Pervežimas oro uostas – viešbutis.

Nakvynė viešbutyje.

2 diena. BAKU – APŠERONO PUSSIASALIS – BAKU

Pusryčiai.

Pažintį su Azerbaidžanu pradedame nuo Apšerono pusiasalio. Lankome Galos muziejų, įkurtą archeologinėje Galos vietovėje. Jame pasakojama Apšerono pusiasalio istorija nuo XVI iki XIX a., eksponatai surinkti iš įvairiausių Apšerono pusiasalio kampelių. Išvystame iš gyvūnų odos padarytas palapines, kalvių parduotuvėles, keramikos dirbinius, bus galimybė išmėginti įvairius amatus. Po to vykstame į Atešgano muziejų, kurio vietoje kadaise veikė ugnies garbintojų – zoroastristų šventykla. Kaip žinia, kadais zoroastrizmas buvo pagrindinė religija šiame regione, bet per Arabų kalifanato invaziją jos pasekėjams atsisakius priimti islamą, teko pasitraukti į Indiją. Apžiūrime kiemelį su šventykla-altoriumi centre, akmeninius sanskritu išmargintus karavansarajus, kur atvykėliai zoroastristai ne tik saugojo ugnį, bet ir degindavo kūną žarijomis, aukodavo vaisius, badaudavo. Kelionę tęsiame vykdami prie Janardago – „degančio kalno“, kurio papėdėje dega natūralios gamtinės dujos. Šias mistiškas liepsnas savo kelionių metu yra aprašę Aleksandras Diuma ir keliautojas Markas Polas.

Grįžtame į Baku. Vykstame į Dagustu parką, iš kur apžvelgiame miesto panoramą: vaizdinga Baku įlanka, islamiškas senamiestis, dėl savo padėties senamiesčio atžvilgiu prieštaringai vertinami liepsnų bokštai (matomi beveik iš visų miesto vietų), kurių paskirtis, kaip teigiama, priminti senovės Azerbaidžano ugnies garbinimo tradicijas.

Nakvynė viešbutyje.

3 diena. BAKU – BEŠ BARMAKO KALNAS – KUBA

Pusryčiai.

Tęsiame pažintį su Baku. Ekskursija po Baku senamiesčio dalį – Icheri Shaherr, t. y. „vidinį miestą“ (UNESCO objektas): gynybinė siena su XV a. Širvanšacho rūmais ir VIII - VII a. pr. Kr. statytu Mergelės bokštu, nuo kurio atsiveria žavinga panorama į Kaspiją ir senamiestį; viduramžių pirtys, mečetės; senovėje karavanus ir pavienius keliautojus nakvynei priimdavę karavansarajai – Multani (XV a.), Bukhara (XV a.), Asaf Zeynalli gatvelė, kurioje nuolat knibžda kilimų prekeiviai. Esant galimybei, vienintelis pasaulyje Miniatiūrų muziejus, kur tarp pasaulinio garso literatūros kūrinių saugomi ir degtukų dėžutės dydžio K. Binkio, Maironio, J. Janonio, E. Mieželaičio eilėraščių rinktinių egzemplioriai.

Po pietų paliekame sostinės šurmulį ir keliaujame į šiaurinę Azerbaidžano dalį. Gana monotoniškas kraštovaizdis maždaug už 80 km ima kardinaliai keistis, kuomet prieš mus išnyra penki įspūdingos uolos „pirštai“. Tai Beš Barmako kalnas (azer. „Penki pirštai“) – natūrali tvirtovė siauriausiame pakrantės lygumos ruože, kurios pagalba kadais buvo kontroliuojamas visas prekybos kelias nuo Derbento iki Baku. Jos papėdėje stovėjo didžiulis karavansarajus, kur dabar įsikūręs Namazkah – maldininkų kambarys, mat Beš Barmakas kartu yra labai svarbi šventvietė Azerbaidžane. Praktikuodami savotišką azerbaidžanietiško islamo versiją, kurioje susipina islamas, spiritualizmas ir animizmas, maldininkai čia pat medžiasi, aukoja gyvulius, gieda, šventi vyrai budi olose... Piligriminėse vietose, vadinamose „pir“, vietiniai prašo laimės, vaikų, atsakymų. Laiptais pakylame į šventą Beš Barmako kalną, kur ne tik pasigrožime Kaspijos vaizdais, bet ir bandome pajausti mistišką vietovės atmosferą.

Tęsiame kelionę. Atvykstame į Kubą. Nakvynė viešbutyje.

4 diena. KUBA  – KUSARAS – LAZA – KUBA

Pusryčiai.

Keliaujame tolyn. Juo šiaurau, juo gamta žalesnė. Vykstame į Kusarą. Kusaro regionas neretai vadinamas „Vartais į Šiaurinį Azerbaidžaną“. Gyventojų daugumą čia sudaro etniniai lezginai (Šiaurės Kaukazo tauta, kalbanti sava – lezginų – kalba). Trumpa apžvalginė ekskursija Didžiojo Kaukazo apsupty įsikūrusiame Kusare.

Tęsiame kelionę ir pasiekiame Lazą. Lazos gyvenvietė įsikūrusi Kaukazo kalnų papėdėje (1300 m aukštyje), ant senovinio karavanų kelio, prie pagrindinės Kaukazo kalnų perėjos, vedančios Pietvakarių ir Šiaurės vakarų kryptimis. Vietovė labai vaizdinga, nuo akmeninių sienų ritasi daugybė krioklių. Čia taip pat daugiausia gyvena etniniai lezginai. Pasigrožime kriokliais, pasivaikštome po Lazos kaimą, unikaliai banguojantį tarp kalvų, kur atsiveria vis naujos panoramos, žmonių gyvenimas, kilimai…

Grįžtame į Kubą. Pažintis su Azerbaidžano lezginų sostine Kuba. Miestas įsikūręs Šahdago kalnuose, 600 m virš jūros lygio. XVIII a. jis buvo Kubos chanato sostinė, na o šiandien garsėja savo gamtovaizdžiu, giliomis kilimų audimo tradicijomis ir, be abejo, gardžiais saldumynais. Vietinėse dirbtuvėse stebime kilimų, kurių kopijų galima išvysti ir garsiuose pasaulio muziejuose, audimo procesą, apžiūrime XIX a. Džumos mečetę.

Nakvynė viešbutyje.  

5 diena. KUBA – CHINALIKAS – KUBA – RAUDONASIS MIESTAS – KUBA

Pusryčiai.

Įspūdingu serpantinu vykstame į Chinaliko kaimą, įsikūrusį prie Šahdago viršukalnės. Ši, 2,250 km aukštyje stūksanti kalnų gyvenvietė, yra aukščiausia, seniasia (5000 metų) ir atkampiausia Azerbaidžane – tikras „pasaulio kraštas“. Laikydamiesi atokiai nuo išorinio pasaulio, šio kaimo gyventojai išlaikė savitas tradicijas ir kultūrą, tebekalba savo unikalia kalba, nepanašia nei į azerbaidžaniečių, nei į anksčiau sutiktų lezginų kabą. „Chinalikas iš tolo kaip Nojaus laivas, ant seklumos užplaukęs“ – taip knygoje „Azerbaidžanas. Klajūno užrašai“ šį kaimą apibūdina knygos autorius ir mūsų kelionės vadovas Marius Abramavičius. Ši  asosiacija, matyt, autoriui kyla ne veltui, nes kaimo gyventojai laiko save Nojaus palikuonimis. Apžiūrėdami vaizdingus kaimus pakeliui, atvykstame į Chinaliką. Pasivaikštome po gyvenvietę, užsukame į senąsias kapinaites, esant galimybei, lankome nedidelį muziejų, gėrimės užburiančiais Didžiojo Kaukazo vaizdais, kurie, vos tik debesims pakilus, atsiveria iš visų kaimo pusių.

Grįžtame į Kubą. Vasarnamyje „Jablok“ susipažįstame su viena kaimelio šeimų ir kartu pasivaišiname arbata.

Toliau pervažiavę Kudialo upę patenkame į Raudonajį miestą (Qırmızı Qəsəbə). Tai yra vienintelis visiškai žydų apgyvendintas miestas už Izraelio ir Jungtinių Valstijų ribų ir paskutinis išlikęs štetlas. Kalnų žydai turi savo Judaizmo versiją, kuri sujungia Senąjį Testamentą su kitomis tradicinėmis praktikomis, jame be kita ko esama misticizmo apraiškų. Šio miesto gyventojai kalba savo Judeo-Tat arba Juhuri kalba. Pasižvalgome po miestą ir grįžtame į nakvynės vietą Kuboje.

Nakvynė viešbutyje.

6 diena. KUBA  – BAKU

Pusryčiai.

Grįžtame į Baku. Pravažiuodami pašonėje regime Čirako tvirtovę (nelankome, nes kelias iki jos pavojingas). Nors jos didybę šiandien liudija tik masyvūs griuvėsiai, iškilę 1200 m aukštyje, tačiau tai geriausiai išlikusi sargybai naudota Gilgilčajaus gynybinės sienos dalis.

Visą dieną skiriame Azerbaidžano sostinės muziejų lankymui. Lankome Modernaus meno muziejų, kuriame eksponuojami XX a. II p. žymiausių Azerbaidžano dailininkų darbai, taip pat S. Dali, P. Pikaso ir M. Šagalo kūriniai iš privačių kolekcijų. Pageidaujantys gali lankyti kitą gretą esantį muziejų - G. Alijevo centrą*. G. Alijevo centras – prieštaringai vertinamas moderniosios Baku dalies architektūros simbolis, kuriame pristatomas Azerbaidžano kultūros paveldas: kilimų audimas, kalvystė, mugamas, tautinis kostiumas, religinės knygos ir kt. Svarbu pažymėti, kad šis garsios irakiečių kilmės britų architektės Zahos Hadid kūrinys, nors ir pelnęs pripažinimą už išskirtinį dizainą, susilaukė daug kritikos iš žmogaus teisių gynėjų dėl jo pastatymo aplinkybių. Siekiant „atlaisvinti“ šiam pastatui vietos, be skrupulų buvo griaunami vietinių gyventojų namai. Toliau vykstame į Kilimų muziejų. Kilimų audimas – svarbi azerbaidžaniečių kultūros dalis, kuri atsispindi tautos filosofijoje, estetikoje, dvasiniame gyvenime. Čia pristatoma kilimų audimo technika, medžiagos ir kt. nuo seniausių laikų iki šių dienų. Dėmesio vertas ir pats pastatas, kuris primena susuktą kilimą (archit. Franz Janzo). Tęsiame kelionę. Vakare pasivaikščiojame Baku bulvaru, palei vaizdingą Baku įlanką, užsukame į Nizami pėsčiųjų gatvę (buv. Torgovaya - „turgaus“).

Nakvynė viešbutyje.

7 diena. ŠILKO KELIU: BAKU – ŠEMACHI – LASHIDZAS – KABALA

Pusryčiai.

Pasukame garsiuoju šilko keliu, kuriuo kadais prekių pilni karavanai riedėjo šiaurės vakarų kryptimi nuo Baku per Šemachi, Laschidžą, Gabalą, Šekį.

Pirmiausia stabtelime Šemachyje. Lankome Džumos mečetę (VIII a.) – seniausią ir didžiausią Azerbaidžane bei vieną seniausių visoje Užkaukazėje (Pietų Kaukaze). 

Toliau mūsų kelias, vingiuojantis pro sluoksniuotos uolienos kalnus palei Girdimanchai upę, veda į Lashidzą. Tai senas amatinininkų miestelis, svarbi Didžiojo šilko kelio vieta, šiuo metu pripažinta ir saugoma kaip kultūrinis draustinis. Vietiniai pasakoja, kad prieš maždaug 1000 metų jų protėviai, nagingi vario kalviai, atsikėlė čia iš persų miesto Lahijun. Išties, miestelio gyventojų kalbos dialektas labiau primena persų, nei azerių. Kadais į šią gyvenvietę sugūžėdavo didžiuliai karavanai iš Turkijos, Sakartvelo, Armėnijos, Persijos ir Dagestano. Prekybininkai pristatydavo maistą, varį, audinį, o sau pasiimdavo šalto plieno, suvenyrų, varinių namų apyvokos daiktų. Pasivaikštome siauromis akmens grindinio gatvelėmis, kur tik įžengus pasitinka rankų darbo kūriniais nukrautos nedidukės prekyvietės, stebime vietinių meistrų darbą.

Tęsiame kelionę. Vykstame į Kabalą, kurią kažkada supo gynybinės sienos, o už jų virė gyvenimas diduomenės rūmuose, turguose, pirklius traukė čia veisiami šilkverpiai.

Nakvynė  viešbutyje.

8 diena. ŠILKO KELIU: KABALA – ŠEKIS

Pusryčiai.

Trumpa apžvalginė ekskursija Kabaloje.

Vykstame į paskutinį mūsų kelionėje šilko kelio miestą – Šekį. Tai vienas autentiškiausių ir seniausių Azerbaidžano miestų, Didžiojo šilko kelio centras, jungęs Dagestaną su šiauriniais Kaukazo prekybos keliais. Šimtmečiais Šekis garsėjo čia auginamais šilkaverpiais, kurie priviliodavo daugybę pirklių. Įkurtas daugiau kaip prieš 2500 m., miestas itin žavi savo kraštovaizdžiu – žaliuojančiais miškingais kalnais, mineralinių versmių šaltiniais, upėmis ir, be abejo, turtinga islamiška architektūra. Šekio vardas kildinamas nuo Saka iraniečių genties, kuri dabartinio Azerbaidžano teritoriją pasiekė VII a. pr. Kr. Nors XVIII a. miestą nusiaubė galingas Kišo upės potvynis, tačiau architektūros paveldas išliko. Ekskursija po miestą: įspūdingi Chanų rūmai su rankų darbo kilimais ir spalvotais vitražais, XVIII a. aukštutinis ir žemutinis karavansarajai, senovinės albanų (su dabartine mums žinoma Albanija neturi nieko bendro) bažnyčios, kaip antai Kišo bažnytėlė, XIX a. mečetės, senamiestis, svetingos arbatinės, viliojančios pasigardžiuoti arbata ir pagal senovinius receptus gaminama chalva.

Nakvynė viešbutyje.

9 diena. ŠEKIS – BAKU – GOBUSTANAS – BAKU

Pusryčiai.

Grįžtame atgal į Baku. Po pietų vykstame į Gobustano nacionalinį istorinį ir meninį rezervatą* (UNESCO objektas). Tai svarbi arhceologinė vietovė, kurioje šiuo metu veikia muziejus po atviru dangumi. Čia aptikta daugiau kaip 6000 petroglifų (uolų įrašų), iš kurių seniausi įrėžti prieš 12 tūkst. metų. Gerai išsilaikiusiuose raižiniuose matyti žmonės, plaukiantys nendrinėmis valtimis, vyrai, medžiojantys antilopes ir laukinius bulius, šokančios moterys, kupranugarių karavanai, dangaus kūnai ir kt. Vieta taip pat garsi purvo ugnikalniais. Visoje planetoje žinoma apie 800 purvo ugnikalnių, iš kurių apie pusė – Azerbaidžane. Grįžtame į Baku – pasivaikščiojimas po miestą su vadovu, arba laisvas laikas, arba poilsis prieš skrydį.

Nakvynė viešbutyje.

10 diena. BAKU – EUROPOS MIESTAS – VILNIUS

Pusryčiai.

Pervežimas viešbutis – oro uostas. Skrydis Baku – Europos miestas – Vilnius.