VEZUVIJAUS ŠEŠĖLYJE – NEAPOLIS, KAZERTA, AMALFIO IR SORENTO PAKRANTĖS

1 diena. VILNIUS – KAUNAS – NEAPOLIS

Užsakytu transportu vykstame į Kauno oro uostą. 19.05 val. skrydis Kaunas – Neapolis (su pigiomis Ryanair oro linijomis). 20.45 val. atskrendame į Neapolį – didžiausią Pietų Italijos miestą, Kampanijos regiono sostinę. Pervežimas oro uostas-viešbutis. Įsikuriame viešbutyje. Nakvynė viešbutyje Neapolyje.

2 diena. NEAPOLIS

Pusryčiai. Neapolis (UNESCO) – tai vienas seniausių miestų pasaulyje, gyvuojantis nuo pat jo įkūrimo VI a. pr. Kr. ir vienas tankiausiai apgyvendintų miestų Europoje. Šį miestą vaizdingoje Neapolio įlankoje su rūsčiuoju Vezuvijaus ugnikalniu priešakyje įkūrė graikai, išplėtė ir išpuoselėjo romėnai, paversdami savotišku kurortu, kur savo vilas turėjo Julius Cezaris, Augustas, Neronas, o paskesniais amžiais miestą valdė užsienio užpuolikai – normandai, prancūzai, ispanai ir kt. Šių dienų Neapolis – nors ir chaotiškas, triukšmingas ir kupinas kontrastų, tačiau itin žavingas didmiestis, kur galima pajausti „tikrąją Italijos dvasią“.
Kultūrinę programą su vietine gide pradedame nuo Kiaušinio pilies (Castel dell‘Ovo), kur, pasak legendos, esanti Neapolio miesto kūrimosi pradžia. Manoma, kad šioje vietoje Odisėjui nepaklusus žuvo sirena Partenopė ir čia prieš 2500 m. buvo įkurtas miestas, vardu Partenopė arba kitaip Paleopolis („Senasis miestas“), iš kurio vėliau ir išaugo Neapolis („Naujasis miestas“). Toliau keliaujame istorinio centro link, pakeliui apžiūrėdami galingą viduramžių pilį Castel Nuovo („Naująją pilį“). Paėję kiek tolėliau nuo šių didingų pilies mūrų, įžengiame į milžinišką aikštę - Piazza del Plebiscito,  kur grožimės šalia esančiais Karalių rūmais (Palazzo Reale) su ištaigingomis karalių skulptūromis, Romos panteoną primenančia San Francesco di Paola bažnyčia, pageidaujant išgeriame puodelį gardžios kavos seniausioje intelektualų pamėgtoje Neapolio kavinėje – Caffe Gambrinus. Kiek atsikvėpę užsukame į netoliese esantį didžiulį prekybos pasažą - Umberto I - ojo galeriją, pastatytą 1887 m. ir kadaise buvusį madingu neapoliečių centru. Dienos programą tęsiame seniausiuose pasaulyje be pertraukos nuo 1737 m. veikiančiuose operos rūmuose – Teatro San Carlo (atidaryti visu dešimtmečiu anksčiau nei La Scala Milane ar La Fenice Venecijoje). Vakarop siūlome pasigėrėti panoraminiais Neapolio miesto bei įlankos vaizdais iš funikulieriaus. Turbūt nerasime žmogaus negirdėjusio dainos Funiculi funiculia. Daina 1880 m. buvo sukurta pirmajo Neaopolio apylinkių funikulieriaus į Vezuvijaus ugnikalnį atidarymo iškilmėms. Nors 1944 m. išsiveržęs Vezuvijus funikulierių pasiglemžė, bet daina nenustojo savo aktualumo. Po metų Neapolyje pastatytas Chiaia funikulierius, o paskui įrengti dar trys. Tai neatsiejama miestiečių kasdienio gyvenimo dalis, be kita ko teikianti nepaprastą pasigėrėjimą akims. Nakvynė viešbutyje Neapolyje.

3 diena. NEAPOLIS

Pusryčiai. Tęsiame pažintį su Neapoliu, lydint vietinei gidei. Pradedame nuo Nacionalinio archeologijos muziejaus – vieno svarbiausių archeologijos muziejų pasaulyje, kuriame eksponuojami radiniai iš istorinių Pompėjos, Stabijos ir Herkulaniumo miestų. Po apsilankymo muziejuje pageidaujant paragaujame tikros neapolietiškos picos. Būtinai paskanaukite tradicinės Margaritos, kuri buvo sukurta karalienės Margaritos garbei, o jos ingridientų koloritas atkartoja Italijos vėliavos spalvas. Tęsiame kultūrinę programą. Lankome Neapolio katedrą (Duomo di Napoli), dar kitaip vadinamą Šv. Dženarijaus (San Gennaro), Neapolio globėjo, vardu. Čia saugoma jo kaukolė ir buteliukas su sustingusiu krauju. Tikima, kad triskart per metus jo kraujas šiame buteliuke suskystėja, o ryškiausiai tai pastebima per Šv. Dženarijaus dieną – rugsėjo 19 – ąją. Užsukame į Šv. Klaros bažnyčios ir vienuolyno ansamblį (Santa Chiara), pastatytą XIV a. Antrojo pasaulinio karo metu šio gotikos ir baroko bruožų turinčio komplekso bažnyčia buvo sugriauta, tačiau 1943 m., kaip išskirtinės svarbos objektas, buvo atstatyta. Lankome bažnyčią ir itin puošnų klarisių vienuolyno kiemą su elegantiškomis arkinėmis galerijomis, dekoruotomis puikiomis freskomis, taip pat su žavingais fontanais ir kolonadomis, įstabiai išpuoštomis įvairių gėlių raštais majolikos technika (ornamentuota keramika). Toliau eidami Spaccanapoli gatve, kur akys raibsta nuo gausybės čia prekystaliuose išstatytų didžiulių, nepaprastai kruopčiai ir skrupulingai pagamintų prakartėlių, pasiekiame ispanų kvartalą (Quartieri Spagnoli) – tankiausiai gyvenamą miesto rajoną, pavadintą kareivių, nutiesusių jo siaurutes gatveles XVII a. garbei, būtent čia galima pamatyti tipiškas neapoliečių gyvenimo scenas – virš skubančios minios besiplaikstančius skalbinius, savo ankštuose valgomuosiuose vakarieniaujančias italų šeimas ar virš balkonų palinkusias mamas ir už virvutės traukiančias pilnas pintines pirkinių į viršutinius aukštus. Nakvynė viešbutyje Neapolyje.

4 diena. NEAPOLIS – NEAPOLIO APYLINKĖS: KARALIŠKIEJI KAZERTOS RŪMAI IR VEZUVIJAUS UGNIKALNIS – NEAPOLIS

Pusryčiai. Vykstame į Karališkuosius Kazertos rūmus (Reggio di Caserta), kuriuos Neapolio apylinkėse (maždaug už 30 km nuo Neapolio) XVIII a. pasistatė Burbonai – viena žymiausių Europos valdovų dinastijų, tuo metu valdžiusi Neapolio karalystę. Nesunku pastebėti, kad architekto įkvėpimo šaltiniu tapo Versalio rūmai Prancūzijoje. Stebina šių barokinių rūmų didybė ir neaprėpiami parko plotai, kurie kartu su Vanvitelio akveduku ir San Leučijo kompleksu, 1997 m. buvo įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pagal užimamą plotą Kazertos rūmai yra didžiausi karališkieji rūmai pasaulyje. 5-iuose jų aukštuose yra net 1 200 kambarių, iš kurių lankytojams atverta 40. Vieno nespėjo įgyvendinti architektas – nuo rūmų iki Neapolio turėjo driektis 20 km prospektas. Lankome rūmus ir parką.
Tęsiame kelionę. Vykstame prie Vezuvijaus ugnikalnio. Tai vienas iš keleto aktyvių Europos ugnikalnių, paskutinį kartą išsiveržęs 1944 m. Plačiausiai žinomas jo išsiveržimas įvyko 79 m. pr. Kr., kai rugpjūčio 24-25 d. Pompėjos ir Herkulaniumo gyventojai buvo palaidoti gyvi nuo įkaitusių pelenų. Manoma, kad tuomet žuvo apie 1000 žmonių. Įdomu tai, kad aplink Neapolio įlanką 64 kv. km plote yra net kelios dešimtys ugnikalnių kraterių. Pakilę autobusu į Vezuvijaus apžvalgos aikštelę, dar maždaug 800 metrų žygiuojame aukštyn prie kraterio. Nuo čia giedrą dieną matyti visa Neapolio įlanka, pusmėnuliu išlinkusi nuo Iskijos ir Procidos salų, palei Pocuolį, Neapolį ir Sorento pusiasalį besidriekianti iki Kaprio salos. Grožimės nepaprastomis panoramomis. Nakvynė viešbutyje Neapolyje.

5 diena. NEAPOLIS – AMALFIO PAKRANTĖ – SORENTO APYLINKĖS

Pusryčiai. Leidžiamės į vaizdingą kelionę Amalfio pakrante (UNESCO objektas). Pakeliui aplankome žavingus miestelius – Pozitano (tik sustojame), Amalfi, Ravelo, įsikūrusius svaiginamo aukščio šlaituose. Keri šioms pakrantėms gana įprastas peizažas – uolėtas pakrančių kalvos vaiskiai mėlynų vandenų fone, Babelio bokštą primenantys pakrančių miesteliai su gausiomis elegantiškų vilų, spalvingų bažnyčių sankaupomis, terasomis išsidėstę citrinų sodeliai, kuriuose auginamos „sfusano amalfitano“ citrinos; iš jų vėliau gaminamas turbūt ne vienam gerai žinomas populiarusis italų likeris „Limončelo“. Amalfio pakrantė nuo seno buvo mėgstama įvairių menininkų, rašytojų, kompozitorių. Čia savo atostogas mėgo leisti Ričardas Vagneris, rašytojai Henrikas Ibsenas ir Virginija Woolf, kino garsenybė – Greta Garbo ir kt. Įstabių  panoramų įkvėptas R. Vagneris čia 1882 m. sukūrė savo žymiąją operą „Parsifalis“. 1920 – 1930 metais Amalfio kurortas buvo ypač populiarus britų aukštesniosios klasės bei aristokratijos tarpe.
Poilsis prie Neapolio įlankos. Nakvynė viešbutyje Sorento pusiasalyje..

6 diena. SORENTO APYLINKĖS 

Pusryčiai. Poilsis prie Neapolio įlankos. Pageidaujant – išvyka į Pompėją (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje Sorento pusiasalyje.

7 diena. SORENTO APYLINKĖS – KAPRIO SALA – NEAPOLIS

Pusryčiai. Ekskursija laivu į Kaprio salą. Ši sala rytiniame Neapolio įlankos gale buvo mėgstamas imperatorių kurortas. Vilą čia turėjo Augustas, o Tiberijus net kelias buvo pasistatydinęs. Vienos iš jų, Jupiterio vilos, griuvėsiai stūkso įstabiame kampelyje ant šiaurrytinio salos kyšulio. Kapri sala pasižymi itin gausia augmenija - viso auga apie 800 rūšių augalų. Citrinių ir vynuogių derlius saloje nuimamas triskart per metus. Iš gėlių, auginamų saloje, gaminami įvairūs kvepalai. Saloje yra du miestai – Kapris, įsiterpęs tarp Tiberijaus ir Solario kalnų bei kone trigubai aukščiau įsikūręs Anakapris. Kaprio miestelyje pasivaikštome po jaukų Augusto sodą, grožimės Farilijonų uolomis. Toliau lankomės Anakapryje. Lankome žymaus Švedijos gydytojo filantropo Akselio Miuntės pastatytą San Mikelės vilą. Būriuodamas Neapolio įlankoje septyniolikmetis A. Miuntė trumpai išsilaipino Kapryje. Užkopęs stačiais akmeniniais laipteliais į Anakaprį, jis atrado apleistą koplytėlę ir sutiko greta vynuogyne plušantį Vinčencą, kuris jam papasakojo apie jo namo vietoje stovėjusią Tiberijaus vilą ir vis dar randamas jos liekanas. Neišdildomi vaizdai ir sodininko pasakojimai įkvėpė jaunuolį kada nors nusipirkti iš jo namą ir sugrąžinti vietai prarastą didybę. Lankome San Mikelės vilą, kurioje šiuo metu veikia muziejus. Po ekskursijos keltu plaukiame iš Sorento į Neapolį, grožėdamiesi pakrančių vaizdais. Nakvynė viešbutyje Neapolyje.

8 diena. NEAPOLIS – KAUNAS – VILNIUS

Pusryčiai. Pervežimas viešbutis-oro uostas. 15.00 val. skrydis (su Ryanair oro linijomis) Neapolis – Kaunas. 18.40 val. atskrendame į Kauną. Užsakytu autobusu grįžtame į Vilnių.