PAVASARIO KLEGESĮ PASITINKANT – KELIONĖ PO NEMUNO DELTĄ (SU MIGRUOJANČIŲ PAUKŠČIŲ STEBĖJIMU)

„Kai apsemtose deltos pievose prieglobstį trumpam ar ilgesniam laikui randa iš pietinių kraštų grįžtantys vandens paukščiai, mes tai vadiname tiesiog „žąsų potvyniu”“, - teigia ornitologas, gamtos gidas Borisas Belchevas.

Kviečiame drauge pasitikti pavasario klegesį Nemuno deltoje!

Kaip teigia mūsų gamtos gidas, išvysime didžiulius pilkųjų, baltakakčių ir želmeninių žąsų būrius, vestuviniais apdarais pasipuošusias įvairių rūšių antis, pasiklausysime melodingo gulbių giesmininkių bendravimo. Greičiausiai išgirsime ir jūrinių erelių juoką, kai jie iš anksto džiaugiasi nusižiūrėję pačią apvaliausią žąsį pietums, o gal pasiseks išvysti ir pačią medžioklę ar puotą, kur erelių kartais susirenka net apie dvidešimt.

Nuvyksime į Ventės ragą. Tai tobula vieta paukščiams gaudyti bei žieduoti, mat rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių Vakarų Palearktikoje paukščių migracijos kelių. Keliaudami čia jie trumpam sustoja pailsėti, pasimaitinti, kad paskui galėtų toliau kirsti plačius marių vandenis. Lauks smagi ekskursija apie paukščius, jų migraciją ir žiedavimą.

Nemažai dėmesio skirsime ne tik gamtai, bet ir kultūriniam šio krašto išskirtinumui. Kintuose įsikūrusiame Vydūno kultūros centre išgirsime apie vieną svarbiausių Mažosios Lietuvos asmenybių - Vydūną, išvysime jo arfą, paklausysime jos skambesio, kitose ekspozicijose susipažinsime su kuršmarių vėtrungėmis, jų kūrėju Berbomu, aplankysime čia esančią emalio galerija, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos ir Pamario krašto kultūriniai bei istoriniai simboliai. Rusnėje, etnografinėje žvejo sodyboje savo akimis pamatysime, kaip atrodė pjautuvas nendrėms, batai-slidės ir dar daugybė įvairiausių daiktų, iliustruojančių Pamario žvejų buitį, taip pat čia paragausime tenykščių žvejų bei vieno Rusnės daktaro, aprašyto vienoje iš žymiojo rašytojo H. Zudermano apysakų, gėrimo, drauge paskanausime tradicinio krašto pyrago su krygėmis bei kafija. Su vietine gide pasivaikščiosime po Rusnę.

Na, o kad Mažosios ir Didžiosios Lietuvos skirtumai dar ryškiau atsiskleistų, sustosime Švėkšnoje, jaukiame Žemaitijos pakraščio miestelyje prie buv. Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio. Išsaugojusi mažai pakitusį tarpukarinį veidą sovietmečiu Švėkšna net 11 kartų buvo tapusi filmavimo aikštele. Su vietine gide aplankysime didžiulę turgaus aikštę su sinagoga, didinga bažnyčia, viaduku patrauksime į dvaro parką su „Genovaitės“ vila bei paragausime unikalios paparūsyje vietinių mėgiamos sriubos - rasalynės.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės nuotr. archyvas, Boriso Belchevo nuotr., wikipedia.org, Tradicinių amatų centro Švėkšnoje nuotr., Kintų Vydūno kultūros centro nuotr.