Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    2021 m. rugpjūčio 14 (Šeštadienis, 1 d.)
  • Kaina :
    38 Eur
  • Neįskaičiuota :
    bilietai į lankomus objektus, maitinimas.
  • Grupės dydis :
    iki 30 žmonių
  • Transportas :
    kelionė autobusu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus
  • Pastabos :
    *Autobuse ir lankomuose objektuose (tiek uždaruose, tiek atviruose) būtina dėvėti apsaugines kaukes.

Šįkart mūsų kelionės vedlys – dar nuo XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Jiesios upė, srovenanti Vidurio Lietuvos giriomis, mažomis gyvenvietėmis ir didmiesčiais, kaip antai Kauno pietine dalimi, bei šių vietovių kraštovaizdį praturtindama savo išraiškingomis uolėtomis atodangomis bei įspūdingais slėniais (kai kuriuos dėl jų gilumo turbūt nesuklystume pavadinę kanjonais).

Labai nenutoldami nuo šios upės vagos lankome įdomesnius etnokultūros, istorijos, architektūros, gamtos paveldo ir kt. objektus, kuriuos sutiksime pakely nuo upės ištakų greta Šilavoto iki jos žiočių Kaune.

Pirmiausia užsuksime į Šilavoto davatkyną-muziejų – daugiau nei šimtmetį gyvavusį neformalų vienuolyną, kur glaudėsi pamaldžios moterys, liaudyje vadinamos „davatkėlėmis“. Čia jos ne tik padėdavo kunigams rūpintis Šilavoto bažnyčia, bet ir globojo ligonius bei kitus gyvenimo nuskriaustuosius.

Toliau Jiesia mus ves Išlaužo apylinkėmis į Linksmakalnį – buv. itin slaptą karinį KGB miestą, kuriame veikė radijo žvalgybos centras. Panašūs centrai SSRS funkcionavo Latvijoje, Taškente, Pskove ir Maskvoje, o užsienyje – Vietname ir Kuboje. Linksmakalnyje dirbę keli tūkstančiai rusų kariškių bei vertėjų buvo aprūpinti ne tik kareivinėmis, gyvenamaisias pastatais, karininkų klubu, bet ir viskuo, ko reikėjo uždaram gyvenimui: ligonine, kultūros namais, biblioteka, vaikų darželiu, dešimtmete mokykla, parduotuve ir t.t.

Artėdami prie Jiesios žiočių Kauno raj., ant vadinamo Čigonkalnio, atsikvėpsime rašytojo Kazio Borutos sodyboje, kur per keletą savaičių gimė romanas „Baltaragio malūnas“, sulaukęs neregėto populiarumo (išverstas į rusų, latvių, estų, islandų, čekų, vokiečių, lenkų kalbas). Čia išgirsime ir apie kitus garsius meno pasaulio žmones, kuriuos traukė vaizdingasis Pajiesys: S. Nėrį, P. Cvirką, B. Sruogą, V. Mykolaitį-Putiną, A. Škėmą ir daugelį kitų, pasiklausysime jų kūrinių ištraukų, pamatysime paveikslų, kur įamžinama Jiesia.

Aplankysime greta esantį įdomų karinio paveldo objektą - III fortą, geriausiai išsilaikiusį iš po karinių Kauno tvirtovės atakų.

Kelionės pabaigoje laiką skirsime vien tiek Jiesios kraštovaizdžiui Kaune – pasivaikščiosime įspūdingu Jiesios pažintiniu taku, nueisime prie kvapą gniaužiančios Rokų atodangos, užkopsime ir pasižvalgysime į Nemuną bei Kauno miestą nuo Jiesios piliakalnio (Napoleono kalno) - taip  simboliškai užbaigdami kelionę, kur Jiesia atitekėdama nuo Amalvo palių įteka į Nemuną.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė
Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės archyvas