Apie kelionę trumpai
  • Kelionės data :
    2024 m. balandžio 27 (Šeštadienis, 1 d.)
  • Kaina :
    58 Eur
  • Neįskaičiuota :
    bilietai į lankomus objektus, maitinimas.
  • Grupės dydis :
    iki 28 žmonių
  • Transportas :
    kelionė autobusu
  • Išvykimo vieta :
    iš Vilniaus

Šįkart mūsų kelionės vedlys – dar nuo XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Jiesios upė, srovenanti Vidurio Lietuvos giriomis, mažomis gyvenvietėmis ir didmiesčiais, kaip antai Kauno pietine dalimi, bei šių vietovių kraštovaizdį praturtindama savo išraiškingomis uolėtomis atodangomis bei įspūdingais slėniais (kai kuriuos dėl jų gilumo turbūt nesuklystume pavadinę kanjonais).

Labai nenutoldami nuo šios upės vagos lankome įdomesnius etnokultūros, istorijos, architektūros, gamtos paveldo ir kt. objektus, kuriuos sutiksime pakely nuo upės ištakų greta Šilavoto iki jos žiočių Kaune.

Pirmiausia užsuksime į Šilavoto davatkyną-muziejų – daugiau nei šimtmetį gyvavusį neformalų vienuolyną, kur glaudėsi pamaldžios moterys, liaudyje vadinamos „davatkėlėmis“. Čia jos ne tik padėdavo kunigams rūpintis Šilavoto bažnyčia, bet ir globojo ligonius bei kitus gyvenimo nuskriaustuosius.

Po pietų petraukos šiek tiek nukrypsime nuo Jiesios vagos ir apžiūrėsime tarpukariu pastatytą Prienų karinį miestelį. Čia prie maršruto prisijungs ir kituose kariniuose objektuose pasakojimą tęs karo inžinerijos specialistas, karininkas atsargos majoras Rimantas Žukas.

Toliau Jiesia mus ves Išlaužo apylinkėmis į Linksmakalnį – buv. itin slaptą karinį KGB miestą, kuriame veikė radijo žvalgybos centras. Panašūs centrai SSRS funkcionavo Latvijoje, Taškente, Pskove ir Maskvoje, o užsienyje – Vietname ir Kuboje. Linksmakalnyje dirbę keli tūkstančiai rusų kariškių bei vertėjų buvo aprūpinti ne tik kareivinėmis, gyvenamaisias pastatais, karininkų klubu, bet ir viskuo, ko reikėjo uždaram gyvenimui: ligonine, kultūros namais, biblioteka, vaikų darželiu, dešimtmete mokykla, parduotuve ir t.t. Trumpas panoraminis turas, pasidairant iš autobuso.

Taip pat aplankome įdomų karinio paveldo objektą – IV fortą, kur išlikę prieššturminio pabūklo lifto fragmentai – vieninteliai tokie pasaulyje.

Artėdami prie Jiesios žiočių Kauno raj., ant vadinamo Čigonkalnio, atsikvėpsime rašytojo Kazio Borutos sodyboje, kur per keletą savaičių gimė romanas „Baltaragio malūnas“, sulaukęs neregėto populiarumo (išverstas į rusų, latvių, estų, islandų, čekų, vokiečių, lenkų kalbas). Čia išgirsime ir apie kitus garsius meno pasaulio žmones, kuriuos traukė vaizdingasis Pajiesys: S. Nėrį, P. Cvirką, B. Sruogą, V. Mykolaitį-Putiną, A. Škėmą ir daugelį kitų, pasiklausysime jų kūrinių ištraukų, pamatysime paveikslų, kur įamžinama Jiesia.

Kelionės pabaigoje laiką skirsime vien tik Jiesios kraštovaizdžiui Kaune – pasivaikščiosime įspūdingu Jiesios pažintiniu taku, nueisime prie kvapą gniaužiančios Rokų atodangos, užkopsime ir pasižvalgysime į Nemuną bei Kauno miestą nuo Jiesios piliakalnio (Napoleono kalno) – taip  simboliškai užbaigdami kelionę, kur Jiesia atitekėdama nuo Amalvo palių įteka į Nemuną.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė
Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės archyvas