KAUNO IR PAKAUNĖS TARPUKARIO KURORTAI: AUKŠTOJI PANEMUNĖ, KAČERGINĖ IR KULAUTUVA

Tarpukariu aplink tuometinę sostinę – Kauną ėmė telktis didžiausia koncentracija sveikatingumo židinių Lietuvoje. Tai Kulautuva, Kačerginė, Lampėdžiai ir didžiausia – Aukštosios Panemunės gyvenvietė.

Praėjus pirmiesiems nelengviems valstybės kūrimo ir gyvenimo metams, Panemunės šilą vis dažniau pradėjo lankyti žmonės, kuriuos viliojo paplūdimiai šilo pakraščiuose ir pasivaikščiojimui bei sportui idealiai tinkantys nuostabūs pūšynai. 3 deš. ėmė viena po kitos dygti medinės vilos, sanatorinio tipo gydyklos, iškilo S. Kudoko projektuotas kurhauzas (neišlikęs). Poilsiautojus atveždavo siaurabėgis traukinukas. Į šilą raitas, o vėliau – automobiliu atvykdavo ir šalies prezidentas Antanas Smetona. Jo garbei nuo Panemunės tilto iki šilo Nemuno pakrante buvo supilta alėja, kuri ir dabar vadinama Smetonos alėja.

Vis tik Aukštoji Panemunė greitai persipildė miestietiško gyvenimo ypatybių ir tapo prabangesniu sostinės gyvenamuoju rajonu. 1939 m. ji nebeteko kurorto statuso, o ramesnio poilsio ieškantys miestiečiai vis dažniau ėmė rinktis Kačerginės, Kulautuvos ir Lampėdžių vasarvietes.

Kulautuva nuo seno garsėjo puikiais pušynais, parkais, 1,5 km smėlėtu paplūdimiu. Čia ilsėjosi tuometis Lietuvos elitas, svečiai iš Vakarų Europos, Amerikos, Argentinos ir kitų šalių. 1935 m. verslininko R. Polovinsko pastatytas viešbutis tuomet buvo moderniausias Baltijos šalyse.

Kačerginę ypač mėgo lietuvių inteligentija. Čia vilas turėjo rašytojas P. Mašiotas, skulptorius J. Zikaras, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, o poilsiavo rašytojai J. Biliūnas, V. Mykolaitis-Putinas, kompozitorius J. Naujalis.

Kviečiame drauge pakeliauti po Panemunę, Kulautuvą bei Kačerginę.

Nuotraukų šaltiniai: wikipedia.org, commons.wikimedia.org ir D. Žebelytės-Petraitienės archyvas