KAUNO IR PAKAUNĖS TARPUKARIO KURORTAI: AUKŠTOJI PANEMUNĖ, KAČERGINĖ IR KULAUTUVA (ATNAUJINTA PROGRAMA: DEGUSTACIJA MAŠIOTYNĖJE IR VILA „GRABYTĖ“)

Tarpukariu aplink tuometinę sostinę – Kauną ėmė telktis didžiausia koncentracija sveikatingumo židinių Lietuvoje. Tai Kulautuva, Kačerginė, Lampėdžiai ir didžiausia – Aukštosios Panemunės gyvenvietė.

Praėjus pirmiesiems nelengviems valstybės kūrimo ir gyvenimo metams, Panemunės šilą vis dažniau pradėjo lankyti žmonės, kuriuos viliojo paplūdimiai šilo pakraščiuose ir pasivaikščiojimui bei sportui idealiai tinkantys nuostabūs pūšynai. 3 deš. ėmė viena po kitos dygti medinės vilos, sanatorinio tipo gydyklos, iškilo S. Kudoko projektuotas kurhauzas (neišlikęs). Poilsiautojus atveždavo siaurabėgis traukinukas. Į šilą raitas, o vėliau – automobiliu atvykdavo ir šalies prezidentas Antanas Smetona. Jo garbei nuo Panemunės tilto iki šilo Nemuno pakrante buvo supilta alėja, kuri ir dabar vadinama Smetonos alėja.

Vis tik Aukštoji Panemunė greitai persipildė miestietiško gyvenimo ypatybių ir tapo prabangesniu sostinės gyvenamuoju rajonu. 1939 m. ji nebeteko kurorto statuso, o ramesnio poilsio ieškantys miestiečiai vis dažniau ėmė rinktis Kačerginės, Kulautuvos ir Lampėdžių vasarvietes.

Kulautuva nuo seno garsėjo puikiais pušynais, parkais, 1,5 km smėlėtu paplūdimiu. Čia ilsėjosi tuometis Lietuvos elitas, svečiai iš Vakarų Europos, Amerikos, Argentinos ir kitų šalių. 1935 m. verslininko R. Polovinsko pastatytas viešbutis tuomet buvo moderniausias Baltijos šalyse.

Kačerginę ypač mėgo lietuvių inteligentija. Čia vilas turėjo rašytojas P. Mašiotas, skulptorius J. Zikaras, architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, o poilsiavo rašytojas J. Biliūnas, kompozitorius J. Naujalis.

Kviečiame drauge su vietiniais gidais pasivaikščioti pušynuose skendinčiais Kulautuvos, Kačerginės, Panemunės kurortais, pasidairyti į medines tarpukario vilas su elegantiškais bokšteliais ir dailiomis verandomis.

Kačerginėje apsilankysime 2023 m. atnaujintoje Mašiotų šeimos vasarvietėje, kuri mena tiek šviesius, tiek dramatiškus įvykius. Juos aptarsime jaukioje Baniutės svetainėje, o mūsų pašnekesį papuoš Prano Mašioto anūkės Baniutės mėgstamas šakočio pyragas. Šiuo receptu, kaip ir kitų šeimoje mėgtų patiekalų, pasidalino mieloji Baniutė. Pyragas išties originalus, jo skonį praturtina saldžiarūgštis džemas ir prabangus šokoladinis glaistas.

Panemunėje, esant pageidavimui, taip pat lauks speciali programa: trumpas pasivaikščiojimas po Panemunę ir jauki viešnagė su subtiliais netikėtumais buv. pulkininko Domiminko Grabio viloje. Jis buvo pirmas ir paskutinis Linkaičių ginklų dirbtuvių viršininkas, 1933 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio jubiliejiniu medaliu. Neseniai provaikaičių dėka atnaujintuose Grabių namuose išgirsime istorijų ne tik apie šios šeimos, bet ir kitų Nepriklausomos Lietuvos inteligentų gyvenimą, prisiliesime prie autentiškų Grabių šeimos daiktų.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: wikipedia.org, commons.wikimedia.org ir D. Žebelytės-Petraitienės archyvas, atmintiesvietos.lt, vilagrabyte.com