PASIENIO GYVENIMAS VAKARŲ SUVALKIJOJE: KUDIRKOS NAUMIESTIS IR KYBARTAI

Kviečiame pakeliauti po Kudirkos Naumiestį ir Kybartus – savitos istorijos Vakarų Suvalkijos miestelius prie Lietuvos–Rusijos (Kaliningrado srities), prieš tai – Lietuvos–Prūsijos sienos.

Kudirkos Naumiesčiui toks vardas 1934 m. suteiktas siekiant įamžinti rašytoją ir tautinio atgimimo šauklį Vincą Kudirką. Iki Antrojo pasaulinio karo kitoje Širvintos upelio pusėje gyvavo Kudirkos Naumiesčio miestas-dvynys – Širvinta. Deja, stipriai nukentėjęs miestas po karo taip ir nebuvo atstatytas. Aplankome miestelį, kuriame V. Kudirka, grįžęs iš po nesėkmingos kovos su džiova Kryme, parašė „Tautinę giesmę“ ir praleido paskutiniąsias savo gyvenimo dienas. Miestelyje apžiūrime jam skirtą paminklą (aut. V. Grybas), amžino poilsio vietą ir atnaujintą jo vardo muziejų, su vietiniu gidu pasivaikštome Širvintos taku, išvystame šiandien niekur nevedantį tiltą per Širvintos upę, užsukame į knygnešių skverelį, apžiūrime knygnešio namą, nuvykstame prie liaudies meistro P. Sederevičiaus namų, kur stovi šio savamokslio sukurtos sulig namu iškilusios arklių, briedžių, angelų statulos, Dariaus ir Girėno, Vytauto Didžiojo, tarpukario Lietuvos prezidentų, Maironio ir kt. biustai. Ekskursijoje paaiškės, kaip Kudirkos Naumiestis buvo susijęs su šilkverpiais ir kontrabanda. Viešnagės Kudirkos Naumiestyje pabaigoje aplankome „Bulvės muziejų“, kur susipažįstame su bulvių auginimo istorija, paragaujame pagal Almos Adamkienės receptą pagamintų cepelinų.

Manoma, kad Kybartų XVI a. įkūrėja – karalienė Bona. Kybartų kaimas ėmė plėstis, kai XIX a. vid. iš Vilniaus per Kauną iki Prūsijos sienos buvo nutiestas geležinkelis. Netrukus čia pastatyti didžiausi vakarinėje Rusijos imperijos dalyje geležinkelio stoties rūmai su specialiais butais carui ir kitiems aukštiems svečiams (stotis tebevadinta Virbalio stotimi). Per Kybartus iki Pirmojo pasaulinio karo ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo. 2002 m. per muitinės sandėlio remonto darbus netikėtai aptikti po Kybartų geležinkelio stotimi esantys skliautuoti rūsiai – bene didžiausi visoje Lietuvoje. Manoma, kad juose buvo sandėliuojamos per muitinę ėjusios prekės. Tikima, kad panašūs rūsiai gali būti ir po visu Kybartų miestu. Apžiūrime šiuos 104 m ilgio rūsius, kur dabar eksponuojami įrenginiai, kuriuose į Lietuvą pro Kybartų muitinės postą buvo gabenamos prekės. Stabtelime prie paminklo knygnešiams, iš Mažosios Lietuvos į Kybartų kraštą slapta gabenusiems spaudą jos draudimo laikotarpiu ir paminklą čia gimusiam garsiam XIX a. dailininkui Isaakui Levitanui. Lankome pastatą, kur paskutinį kartą vakarieniavo ir pasienio vietą, pro kurią 1940 m. birželio 15 d. vidurnaktį iš Lietuvos pasitraukė prezidentas Antanas Smetona. Praeiname ilgiausiu pėsčiųjų viaduku, iš kurio matosi geležinkelio infrastruktūros mazgas, Kybartų miestas ir netgi prieškarinės Vokietijos vaizdai – Vokietijos evangelikų bažnyčios likučiai Černyševskyje (Eitkūnuose). 

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: wikipedia.org, commons.wikimedia.org ir D. Žebelytės-Petraitienės archyvas

• savaitgalio kelionė