TAUTINIAIS SIMBOLIAIS IŠAUSTAS MODERNIZMAS – KAUNO TARPUKARIO ARCHITEKTŪRA

Nors 1918 m. Vasario 16-osios aktas skelbė apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą su sostine Vilniuje, tačiau jau po metų šalies Vyriausybei teko skubiai keltis į Kauną. Galvota, kad tik trumpam, kad tik laikinai, bet šis laikinumas užtruko net 20 metų! Per šį laikotarpį Kaunas patyrė žaibišką transformaciją: miesto teritorija išaugo septynis kartus, gyventojų skaičius padidėjo nuo 90 iki 155 tūkstančių, mieste pastatyta net 12 tūkstančių modernizmo pastatų (daugiau kaip 6000 išliko iki šių dienų).

Kaip teigia knygos „Optimizmo architektūra“ sudarytoja dr. Marija Drėmaitė, Kauną statė migruojantys modernistai – 400 skirtingose šalyse (Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. Europos šalyse) išsilavinimą įgiję architektai, statybos inžinieriai, technikai – beveik visi atvykėliai.

Nors Lietuva istoriškai visuomet buvo daugiakultūrė, tačiau savo tapatybės reprezentavimui pasirinko tautinės valstybės modelį. Tuo metu Vakaruose, o taip pat ir Kaune reiškęsis modernizmas dėl savo internacionalinio pobūdžio viešojoje erdvėje buvo pasitinkamas atsargiai, manyta, kad jis negali tinkamai atspindėti tautos dvasios. Dėl to ilgainiui modernizmas įgavo „lietuviškų“ bruožų, Kauno tarpukario architektūroje ėmė plisti tautinis stilius. Jo raiškai itin pasitarnavo Art deco stilius, kuris buvo pakankamai modernus ir puikiai tiko liaudiškų motyvų stilizavimui, „sugeometrinimui“. Tai gerai iliustruoja nemaža dalis Kauno pastatų bei jų interjerų.

Su vietiniu gidu pakeliaujame po tarpukario Kauno centrą, aplinkines gatves ir Radijo kalną, kur telkiasi didelė koncentracija įspūdingų modernizmo visuomeninių ir gyvenamųjų namų, užsukame į jų kiemus, paieškome juose tautinio ir Art Deco stiliaus apraiškų, pakalbame, kaip buvo konstruojama tautinė tapatybė, apžiūrime vieno iš tarpukario „statytojo“, modernizmo architekto – Stasio Kudoko – vilą, aptariame Kauno tarpukario modernizmą kaip įkvėpimo šaltinį šių dienų architektų darbuose.

Kitą ekskursijos dalį skiriame autentiškų tarpukario interjerų apžvalgai, apsilankydami viename vienuomeniniame (buv. Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmuose, dab. Kauno valstybinėje filharmonije) ir viename gyvenamajame name (garsiajame arch. A. Funko „name su apvaliu langu“, buv.  Jurgio ir Aleksandros Iljinų name). Pirmasis patraukia gausiai išlikusiais tautinio stiliaus elementais, čia laukia išskirtinė proga pakeliauti jo užkulisiais, užlipti į bokštelį, iš kur atsiveria įdomus rakursas į miestą, na o antrasis – stebina savo rytietiškumu  ir skrupulingai išpildytu funcionalumu. 

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės nuotraukų archyvas

• savaitgalio kelionė