ŽIEMGALIŲ TAUTOS MĮSLĖ: TERVETĖS ARCHEOLOGINIS KOMPLEKSAS LATVIJOJE IR ŽEIMELIS

Žiemgaliai – sena baltų gentis, kurios žemės driekėsi Latvijos vidurinėje ir Lietuvos šiaurinėje dalyse. Teigiama, kad tai buvusi viena turtingiausių ir karingiausių genčių Šiaurės Europoje. Žiemgaliai garsėjo ne tik kaip geri žemdirbiai, bet ir geri prekybininkai – jiems priklausė didžiausias regiono uostas. Iki pat XIV a. vidurio – ilgiausiai iš visų Latvijos teritorijoje gyvenusių genčių – žiemgaliai priešinosi Vokiečių ordinui, o Žagarės žemė ir Rytų Žiemgalos pietinė dalis (vėliau atitekusios Lietuvai) taip ir nebuvo užkariautos.  

Keliaujame į senąją Žiemgalą, kurios metu aplankysime Tervetę – buv. svarbiausią politinį, kultūrinį ir karinį žiemgalių centrą Latvijoje. Pakeliui užsukame į Žeimelį, kur žiemgalių istoriją Lietuvos dalyje mums atskleis čia įsikūręs Žiemgalos muziejus, kartu tai bus gera proga išvysti retą vaizdą Lietuvoje – gerai išlikusį miestelio centrą su gausiu XVII a. vid. – XIX a. pab. architektūriniu bei urbanistiniu palikimu.  

Pakruojo rajone, prie pat Lietuvos-Latvijos sienos esantis Žeimelis daugeliui tampa tikru atradimu. Tai vienas seniausių Lietuvos miestelių, originalus urbanistikos paminklas. Pro čia vedė pagrindinis prekybos kelias į Rygą, stovėjo muitinė, miestelyje puikiai sugyveno net keturių konfesijų atstovai: lietuviai, liuteronai evangelikai, sentikiai ir žydai, visi turėjo savo atskirus maldos namus. Čia šurmuliavusį, judesio kupiną gyvenimą ir šiandien liudija gausiai išlikę istorijos paminklai – aplink gotikinio stiliaus miesto aikštę susispietę raudonų plytų mūrinukai, katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios bei unikalios XVIII a. pab. – XIX a. pr. pastatytos Didžioji ir Mažoji smuklės. Pastarojoje šiuo metu veikia žiemgalių kultūros tyrinėtojo Juozo Šliavo iniciatyva įsteigtas „Žiemgalos“ muziejus, kur išsamiai pristatoma Šiaurės Lietuvos, Žiemgalos krašto istorija.

Toliau mūsų kelias ves pas žiemgalius Latvijos pusėje. Žygio-ekskursijos metu, sekdami žiemgalių pėdsakais bei stebėdami jų paliktus materialinės ir dvasinės kultūros ženklus, remdamiesi istorinėmis žiniomis, archeologiniais tyrimais, baltų religijos naujausiais tyrinėjimais bei mitais, leisimės gilyn į praeitį ir aplankysime žiemgalių administracinį, ekonominį, gynybinį bei dvasinį centrą – Tervetę. Gėrėdamiesi nuostabiu kraštovaizdžiu, apžiūrėsime piliakalnį, Vienuolyno bei Šventąjį kalnus, taip pat išlikusius Vokiečių ordino pilies griuvėsius. Išgirsime istorinius pasakojimus apie narsią žiemgalių kovą su priešu. Istorinius pasakojimus lydės padavimai bei pokalbiai apie senąjį protėvių tikėjimą. Semsimės galių prie ratu augančių liepų senolių ir stiprybės prie ąžuolų galiūnų.

Išvykos metu ieškosime atsakymų į šiuos (ir kitus) klausimus:
Kas buvo žiemgaliai? Kuo jie išsiskyrė iš kitų baltų genčių? Kokie buvo žiemgalių laidojimo papročiai? Ką jie mums atskleidžia? Koks buvo žiemgalių dvasinis pasaulis? Kodėl šiuolaikinėje Lietuvoje tiek nedaug dėmesio skiriama buvusiai Žiemgalai bei žiemgalių kovų reikšmei? Kas sieja žiemgalius su dabartiniais buvusios Žiemgalos gyventojais?

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: wikipedia.org, commons.wikimedia.org

• savaitgalio kelionė