VERTA PASAULINIO LYGIO LITERATŪROS IR KINO – KLAIPĖDOS KRAŠTO ISTORIJA (2)

Sunkus pelkininkų gyvenimas; tarsi šmėkla žemumą užgulantis šaktarpis*; Prūsijos lemties klausimas Nemune ant specialiai tam įrengto plausto; dramatiškas Klaipėdos krašto gyventojų pasitraukimas Antrojo pasaulinio karo metais bėgant nuo Raudonosios armijos į Vokietiją, net per lūžtantį Aismarių ledą; vilko vaikų istorijos; vokiečių ir lietuvininkų santykiai…

Ir tai tik keletas Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto siužetų, atkartotų ne viename romane, kino filme, teatro spektaklyje, operoje. Ir ne tik atkartotų, bet ir sulaukusių pasaulinio pripažinimo bei pasaulinio lygio žvaigždžių įsitraukimo. 1927 m. Hermano Zudermano ekranizuota „Kelionė į Tilžę“ pelnė tris Oskarus, o vienoje nominacijoje net nurungė patį Čarlį Čapliną, 1959 m. H. Zudermano „Jonas ir Erdmė“ novelės motyvais sukurtame filme vaidino Frederiko Felinio žmona Džiuljeta Mazina. Ką kalbėti apie klasika tapusius lietuvių kūrinius šia tema: filmai „Herkus Mantas“, „Kelionė į Rojų“, 3 dalių „Vilius karalius“, „Elzė iš Gilijos“, novatoriškas 1990-ųjų spektaklis-performansas „Smėlio klavyrai“, teatro salę užpustęs smėliu, įstabioji opera „Kelionė į Tilžę“ ...

Kelionėje prisiminsime tiek beveik 700 metų trukusio vokiškojo-prūsiškojo laikotarpio, tiek Klaipėdos krašto (1919–1939) įdomiausius įvykius, pabandysime atskleisti krašto savitumą per vokiečių (J. Bobrovskio, H. Zudermano, E. Vicherto) ir lietuvininkų - I. Simonaitytės rašytojų kūrybą. Juk kas geriau, jei ne rašytojo žvitri akis geba tai pastebėti?

1 diena. VILNIUS – SMALININKAI – VILKYŠKIAI – RAMBYNO KALNAS – ŠILUTĖ

07.00 val. išvykstame iš Vlniaus (papildomas keleivių paėmimas Kaune). Pirmoji mūsų stotelė – Smalininkai – buvęs pasienio miestas tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, nuo čia Nemunu žemyn tęsėsi per šimtmečius sureguliuotas laivybos kelias ne vien į Karaliaučių, bet ir toliau (Aistmarėmis, kanalais, upėmis bei Baltijos jūros pakrantėmis) į Vakarų Europą, miestelis taip pat buvo žinomas kaip laivų statybos centras. Čia išvysime pasienio zoną, uostą ir vandens matavimo stotį, siauruko stotį su vokiškais užrašais, tarpukariu veikusią pradžios mokyklą, davusią pradžią krašto lietuvinimui, unikalios šio krašto dailininkės Lidijos Meškaitytės skverą, ąžuolų alėją. Po ekskursijos - degustaciniai pietūs, ragaujant tradicinių Mažosios Lietuvos patiekalų (šiupinys, duona su lašinukais, kafija, pyragas su kava). Toliau mūsų kelyje – Vilkyškiai ir Rambyno kalnas – Johaneso Bobrovskio aprašytas pasaulis. Ant nedidelių kalvelių pūpsantis Vilkyškių miestelis – urbanistikos paminklas su XIX a. pab. - XX a. pr. pastatais, jo istoriją mena daug įdomių įvykių – masinis zalcburgiečių kėlimasis į ištuštėjusias šio krašto žemes po bado ir maro epidemijos, čia ir J. Bobrovskio vaikystėje praminti takai, vėliau šio krašto tradicijas, savitumą jis įamžino savo kūriniuose. Trumpa ekskursija po Vilkyškius: naujam gyvenimui atgimęs Vilkyškių dvaras (iš išorės), senoji gaisrinė, paminklas zalcburgiečiams ir specialiai mūsų grupei – vargonų muzika evangelikų liuteronų bažnyčioje. Po viešnagės Vilkyškiuose vykstame į Mažosios Lietuvos patriarchui Martynui Jankui ir kitoms iškilioms šio krašto asmenybėms skirtą muziejų, įkurtą atstatytoje jo spaustuvėje, pasivaikštome po Mažosios Lietuvos paveikslų sodą, grožimės panorama nuo legendinio Rambyno kalno, stabtelime prie gandrų kolonijos – vienintelės tokios Europoje. Kelionė į Šilutę. Nakvynė 3*** viešbutyje Šilutėje.

2 diena. ŠILUTĖ – RUSNĖ – ŽALGIRIŲ KOLONIJA  – PRIEKULĖ – VILNIUS

Pusryčiai viešbutyje. Pradedame ekskursiją su vietine gide po jaukų Šilutę, nepaliestą karo negandų, išsaugojusią autentišką Jugendstil architektūrą, prisimename jos gatvėmis vaikščiojusį ir lietuviškai puikiai kalbėjusį vokiečių rašytoją Hermaną Zudermaną, kurio apysakose pavaizduotas Klaipėdos kraštas su jo žmonėmis vėliau atsidūrė pasaulinio lygio filmuose. Aplankome H. Zudermano artimo bičiulio Hugo Šojaus dvarą, kur, matydamas nykstančius senuosius verslus ir amatus, jis pradėjo kaupti etnografinę medžiagą, tautosaką čia įsteigtas pirmas muziejus Klaipėdos krašte. Pažymėtina, kad tai vienintelis dvaras Mažosios Lietuvos teritorijoje, kurio visi pastatai išlikę (15 pastatų ir parkas). Aplankome jo ekspoziciją. Toliau keliaujame Rusnės salos link. Ar teko kada girdėti apie kopininkus, laukininkus, žemininkus ar pelkininkus? Apie pastarųjų gyvenimą atšiauriomis ir nežmoniškai sunkiomis sąlygomis, kurį vaizdžiai aprašė H. Zudermanas savo kūrinyje „Jonas ir Erdmė“, sužinosime keliaudami po Rusnę, stabtelėdami prie Žalgirių pelkės kolonijos (prieš tai vadintos Bismarko). Apie vėlesnius šio krašto istorijos įvykius – kraštą neatpažįstamai pakeitusį Antrąjį pasaulinį karą, išskirtas šeimas, sugriautus jų likimus, priverstinę emigraciją, o vėliau Klaipėdos krašto „tuštėjimo metą“ 1958-1960 m. pakalbėsime prie  2022 m. rudenį vilko vaikus įamžinusio paminklo. Šios dienos kultūrinę programą užbaigsime Priekulėje. Čia aplakysime ne tik išskirtinės rašytojos, bet ir visuomenininkės, raginusios kraštiečius jungtis prie Lietuvos, Ievos Simonaitytės memorialinį muziejų, kartu prisiminsime vokiečių rašytoją, Priekulės teisėją Ernstą Vichertą, palikusį mums „Lietuviškas apysakas“ (pagal jas sukurtas filmas „Elzė iš Gilijos“). Kelionė į Vilnių.

* Šaktarpis – pavasario ar rudens metas Nemuno deltoje, kai negalima nei perplaukti, nei ledu pereiti. Palyginimas – iš E. Vicherto apysakos „Šaktarpis“.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės nuotraukų archyvas