KUR BROLIAI KAZLAI RŪDĄ LYDĖ - PO KAZLŲ RŪDOS KRAŠTĄ (VIŠAKIO RŪDA - 2024 M. MAŽOJI KULTŪROS SOSTINĖ)

Kviečiame į miškuose skendintį Kazlų Rūdos kraštą susipažinti su jo istorija, pasivaikščioti vaizdingais gamtos takais, paskanauti šio krašto tradicinių saldėsių, apsilankyti jaukiuose miesteliuose ir gyvenvietėse su išskirtiniais sakraliniais objektais, tarp jų – Višakio Rūdoje, kuriai šiemet suteiktas Mažosios kultūros sostinės titulas.

Pasakojama, jog XVIII a. į Sūduvos girias užklydo bajoras iš Mozūrijos, vardu Baltramiejus Kazlas. Nu­sižiūrėjęs patogią vietelę ant Jūrės upelio kranto, iškirto čia augusias išlakias pušis ir egles bei pasista­tė sau dvarą su degutine. Vieną kartą klajodamas po plačius šimtamečius miškus pastebėjo „riebaluotas“ dėmes ant vandens, kurios bylojo apie jose glūdinčią geležies rūdą. Taip šiame krašte ėmė plėtoti naują – geležies – verslą. Teigiama, kad Kazlų šeimoje augo šeši broliai, kurie metams bėgant pasklido po gretimas apylinkes ir sukūrė ten savo geležies dirbtuves, vietinių anuomet vadintas rudniomis arba rūdomis. Tokiu būdu žymieji broliai ir pagrindinis vietovės amatas suteikė vardą gyvenvietei, o greta Kazlų Rūdos ėmė gyvuoti ir kitos rūdos – Višakio Rūda, Sena Rūda, Jūrės Rūda, Karčrūdė, Judrarūdė, Kardokrūdė ir kt.

Kazlų Rūdos, jau kaip miestelio, istorija prasidėjo nuo geležinkelio tiesimo XIX a. Čia kūrėsi geležinkelio tarnautojų šeimos, kėlėsi žydai. Tiek sukilimų laikotarpiu carinės Rusijos imperijos laikais, tiek vykstant Lietuvos partizaniniam pasipriešinimui sovietmečiu, tankios ir didelės girios buvo tapę geru prieglobsčiu sukilėliams ir partizanams. Kazlų Rūdoje susikūrė viena pirmųjų Lietuvoje „Tauro“ partizanų apygarda, šiuose miškuose aktyviai kovojo ir legenda tapęs J. Lukša-Daumantas. Ypač suklestėjo miestelis tarpukariu. Neretai buvo vadinamas kurortu ir traukė poilsiautojus net iš tuometinės Laikinosios sostinės. Vasarotojai mėgdavę klaidžioti po kvapnius pušynus ar paprasčiausiai gulinėti hamakuose, o kiti, išsiruošę į tolimesnes apylinkes, prie upių vėžiaudavo, žuvaudavo. Savo vasarnamį čia turėjo žymusis skulptorius J. Zikaras, nuklysti į Kazlų Rūdos šilus, grožėtis gamta mėgdavęs ir Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Miestelio plėtrą dar labiau paskatino geležinkelio atšakos į Šeštokus nutiesimas, kadangi Lietuvai praradus Vilniaus kraštą ši atšaka buvo atkirsta, o Kazlų Rūda tapo svarbiu geležinkelio mazgu.

Kelionės metu leisimės į ekskursiją po Kazlų Rūdą - miestą, apsuptą trečio pagal dydį miško Lietuvoje. Aplankysime neįprastą, fachverko imitacija puošiamą, bažnyčią, užsuksime į skverą su miesto legendą pasakojančiomis skulptūromis, išvysime „nutapytą“ Kazlų Rūdos istoriją turizmo informacijos centro kiemelyje, praeisime senąja Vytauto gatvele, jos pabaigoje išvysime seniausią miesto pastatą - geležinkelio stotį, čia veikiančiame restorane papietausime, pasidairysime į Kazlų Rūdą ir geležinkelį nuo viaduko virš traukinio bėgių, apžiūrėsime čia eksponuojamus meno kūrinius, pasivaikščiosime Kazlų Rūdos pažintiniu miško taku, kuriuo keliaudami sužinosime, kaip atrodė senosios rūdnelės. Kazlų Rūdos apylinkėse aplankysime Višakio Rūdos šaltinėlį su koplyčia, bažnyčią, Griškabūdyje - unikalią Lietuvoje – aštuonkampio plano medinę bažnyčią ir greta - J. Jablonskio tėviškę, Antanave išvysime vienintelę medinę šešiakampę dvaro koplyčią Lietuvoje, Būdos kaime stabtelėsime paragauti tradicinių kropelių.

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės nuotraukų archyvas