KUR BROLIAI KAZLAI RŪDĄ LYDĖ - PO KAZLŲ RŪDOS KRAŠTĄ (VIŠAKIO RŪDA - 2024 M. MAŽOJI KULTŪROS SOSTINĖ)

Kviečiame į miškų apsuptą Kazlų Rūdos kraštą, kurio gamta įvairiais laikotarpiais formavo savitą jo istoriją: XVIII a. I pusės iki XIX a. 7 deš. šiame krašte randami geležies rūdos ištekliai nulėmė rūdininkų amato paplitimą ir net šio krašto vietovardžius (Kazlų Rūda, Višakio Rūda, Sena Rūda, Jūrės Rūda, Karčrūdė, Judrarūdė, Kardokrūdė ir kt.), tiek carinės Rusijos laikotarpiu, tiek sovietmečiu didžiulės šio krašto girios teikė prieglobstį sukilėliams ir partizanams (Kazlų Rūdoje susikūrė viena pirmųjų Lietuvoje „Tauro“ partizanų apygarda, šiuose miškuose aktyviai kovojo ir legenda tapęs J. Lukša-Daumantas), tarpukariu Kazlų Rūdos kvapnūs pušynai traukė vasarotojus iš tuometinės Laikinosios sostinės (savo vasarnamį čia turėjo skulptorius J. Zikaras, pasivaikščioti Kazlų Rūdos šilais atvykdavęs A. Smetona), sovietmečiu kraštas imtas militarizuoti, Kazlų Rūdos pašonėje XX a. 7 deš. įkurtas karinis poligonas, kuriame atgavus Nepriklausomybę pratybas atlieka Lietuvos kariai.

Kelionės metu aplankysime Kazlų Rūdos miestą, apsuptą trečio pagal dydį miško Lietuvoje. Pažintį su miestu pradėsime nuo Kazlų Rūdos krašto muziejaus, kuris duris atvėrė tik 2022 m. Toliau ekskursiją  tęsime mieste. Aplankysime neįprastą fachverko imitacija puošiamą bažnyčią, užsuksime į skverą su miesto legendą pasakojančiomis skulptūromis, apžiūrėsime prezidento K. Griniaus ir signataro P. Dovydaičio skulptūras, praeisime senąja Vytauto gatvele, jos pabaigoje pamatysime seniausią miesto pastatą - geležinkelio stotį, taip pat pasidairysime į Kazlų Rūdą ir geležinkelį nuo viaduko virš traukinio bėgių, apžiūrėsime čia eksponuojamus meno kūrinius.

Višakio Rūdoje, kuriai šiemet suteiktas Mažosios kultūros sostinės titulas, pasivaikščiodami su vietine gide nukeliausime, kaip tikima, iki stebuklingo Višakio Rūdos šaltinėlio su koplyčia, apžiūrėsime medinę Višakio bažnyčią, nuo kurios bokšto pageidaujantieji galės pasigrožėti apylinkių panorama, toliau Valdo Arbašausko sukauptame Višakio buities muziejuje turėsime galimybę išvysti geležies lydymui naudotas senąsias rūdneles (krosneles), o vietinių surinktoje ekspozicijoje pamatyti senosios tekstilės pavyzdžių, senųjų buities rakandų ir kt. eksponatų.

Kelionę vainikuos Griškabūdis – urbanistikos paminklas. Didžiausia Griškabūdžio puošmena - XVIII a. daugiakampė (aštuonkampė) medinė bažnyčia, unikali Lietuvoje, su ne ką mažiau įspūdingu interjeru – meistro Gutti kurtais altoriais, baroko ir rokoko stilių vargonų prospektu, retu Lietuvoje ornamentinės tapybos dekoru, imituojančiu architektūros detales. Grožėsimės bažnyčia klausydamiesi vietinės gidės pasakojimo.
   

Programą parengė: D. Žebelytė-Petraitienė

Nuotraukų šaltiniai: D. Žebelytės-Petraitienės nuotraukų archyvas